-
Parduotuvė
- Prekiniai ženklai
- Verslo dovanos
-
Apie Mus
Sulaukus gruodžio pirmosios pradedame suprasti, kad artėjančios Kalėdos jau čia pat! Po truputį įsibėgėja namų puošimas ir dovanų paieška. Kalėdoms ruošiantis metai iš metų, neretai pritrūkstame naujų idėjų. Jeigu jūs taip pat ieškote įkvėpimo, dalinamės tvarų gyvenimo būdą propoguojančios tinklaraštininkės, turinio kūrėjos ir knygos "31 produktyvumo diena" autorės Simonos Cymbaliukaitės (@simonacym) prieš šventinėmis tradicijomis bei ekologiškomis dovanų idėjomis.
Kol iki Kalėdų dar turime kelias savaites, yra pakankamai laiko pradėti ruošti rankų darbo dovanas patiems. "Turiu tradiciją bent dalį dovanų gaminti pati dėl poros esminių priežasčių. Pirmiausia dėl tvarumo, kadangi rankų darbo dovanoms naudoju tvarų įpakavimą. Antra, taip yra ne vien tvariau, bet ir nuoširdžiau ‒ dovanoj yra dalelė tavęs!"
Pagaminti patys galime:
🎁 Vandens burbulus/bombas. Tai greitas ir daug laiko ar ingridientų nereikalaujantis variantas, kuris patiks mėgstantiems šaltos žiemos vakarais pagulėti šiltoje ir kvapnioje vonioje. Kaip pagaminti tokią dovaną rasite čia.
🎁 Lūpų balzamą. Artėjant šaltukui lūpų balzamas yra nepamainomas draugas. Pagaminti jį taip pat nėra sunku, ypač tuomet, kai visą procesą žingsnis po žingsnio pasakoja natūralios kosmetikos prekės ženklo "Uoga Uoga" įkūrėja Lena Sokolovska. Kaip pasigaminti lūpų balzamą rasite čia.
Jei dovanų gaminimas yra ne tau, tuomet tikriausiai pasinersi į dovanų paiešką. Tik čia svarbiausia nepamesti galvos ir pasistengti nepirkti bet ko. "Stengiuosi, kad renkama dovana bent kažkiek galėtų žmogaus gyvenimo būdą padaryti tvaresnį. Bet kas yra svarbiau ‒ dovanoju išties prasmingas dovanas, bandau prisiminti, apie ką žmogus man pasakojo, ko norėjo, kuo žavėjosi. Tai nebūtinai turi būti brangi dovana, bet ir nebūtinai pigi ‒ svarbu tokia, kokia žmonėms nuoširdžiai patiktų!"
Jei ieškote tvarių dovanų idėjų, jums gali patikti Simonos Cymbaliukaitės x UEL rinkiniai:
🎁 Self Care ‒ rinkinys skirtas tvariai kūno priežiūrai. Dėžutėje rasi greipfrutų kvapo dezodorantą BEN&ANNA, SOLIDU šampūną normalių plaukų priežiūrai, SLOWLI bambukinį dantų šepetėlį bei dantų pastą BEN&ANNA. Visi šie produktai yra natūralūs, supakuoti ekologiškose pakuotėse bei draugiški ne tik kūnui, bet ir gamtai.
🎁 Mindful Living ‒ rinkinys, skirtas atsipalaidavimui, meditacijai ir įsiklausymui į save. Jis taip pat padės kuriant naujų metų viziją. Dėžutėje rasi užrašų knygutę A GOOD COMPANY iš perdirbto akmens, pieštuką SPROUT, iš kurio vėliau išauga augalas bei natūralius Palo Santo smilkalus, kurie padės atsipalaiduoti, nurimti ir atgauti vidinį centrą.
Kai dovanos jau paruoštos, laikas pakuoti! "Dovanų pakavimą irgi stengiuosi naudoti tvarų ‒ praeitais metais tai buvo seni laikraščiai, kurie puikiai susinaudojo!"
"Tai ne vien tvaru, bet gali būti ir estetiška. Ypatingai ‒ papildžius eglės šakelėmis (pati naudojau praeitų metų netikros eglutės likučius) ir džiovintais orkaitėje apelsinais."
"Kelioms dovanoms naudojau liną arba medvilnę ‒ natūralias medžiagas, kurias, po dovanų išpakavimo, žmonės neišmes, bet naudos toliau! Įprastai pastarasis dovanų pakavimo būdas yra vadinamas Furoshiki, o keletą idėjų kaip supakuoti šiuo būdu galima rasti čia."
UEL komanda kartu su Simona linki jums, kad pasiruošimas artėjančioms šventėms būtų malonus, jaukus ir kupinas gražiausių prisiminimų! 🎄
Neseniai kalbinome „Dar kas nors“ iniciatorę Ievą Vilkę, kuri kompostavimu vieno kambario lofte užsiima jau metus laiko ir labai džiaugiasi šiuo sprendimu. Tai jau tapo įprasta jos šeimos kasdienybės dalis. Ieva pasidalino savo patirtimi, kuri gali būti įkvėpimas tiems, kurie kompostuoti bute vis dar nedrįsta, baiminasi dėl galimo nemalonaus kvapo ar maisto muselių. Viso to galima išvengti sukuriant tinkamą komposto klimatą.
Pirmiausiai pasiruošiame tai, kas reikalinga norint kompostuoti: kompostavimo maišas, žemės ir Kalifornijos sliekai. Galvojant kiek jų reikėtų įsigyti, įsivertiname savo namuose suvartojamo maisto ir galimų atliekų skaičių, kad sliekiukai nebadautų ar maisto atliekų jiems nebūtų per daug. Vienas Kalifornijos sliekas per dieną suvalgo pusę savo kūno svorio maisto atliekų, pagal tai galima įsivertinti kiek tokių sliekų tau prireiks. Pavyzdžiui, jei žinai, jog per parą susikaupia apie 500 g atliekų, reikėtų įsigyti 1 kg Kalifornijos sliekų. Pasiruošus visus kompostavimo komponentus, pasirenkame kompostavimo vietą. Geriausia būtų atvira, kvėpuojanti, neuždara erdvė, kur visgi nebūtų per daug šviesos ar tamsos. Patogiausia, jog ji būtų virtuvėje ar netoli jos.
Pastačius kompostavimo maišą, supylus žemes ir Kalifornijos sliekus, pradedame kompostuoti. Išmetamų maisto atliekų į maišą turėtų būti apie 20-30% viso maišo turinio , o likusi dalis turėtų būti žemės, šiek tiek popieriaus ar sausų augalų. Toks kiekių pasiskirstymas, pasak Ievos, jai pasiteisino geriausiai. Svarbu, jog komposto drėgnumas būtų nei per sausas nei per šlapias. Jaučiant, kad žemė labai sausa, kompostą galima tiesiog palaistyti kaip laistome gėles, na, o jei per drėgnas – įdėti daugiau sausos žemės ar popieriaus.
Jei vis gi nutiko taip, jog atsirado maisto musyčių, pirmiausiai reikėtų pertvarkas padaryti pačioje virtuvėje. Kurį laiką ant stalviršių nelaikyti daržovių ar vaisių, nepalikti neišplautų indų. Be to, kad muselės nesisuktų aplink kompostavimo maišą, pačias maisto atliekas geriausia būtų šiek tiek pakasti po žemėmis, apie 2 cm gylyje. Jei ir tai neatbaido muselių, kompostą galima padengti šiek tiek storesniu popieriaus atraižėlių sluoksniu.
Kompostavimui yra netinkamos tokios atliekos kaip mėsa ar žuvis. Taip pat patariama vengti česnako, svogūnų, citrusinių vaisių, nes jie gali pakenkti sliekų odelei. Šie produktai ir yra bene vienintelė priežastis dėl ko gali atsirasti nemalonus komposto kvapas.
Dėkojame Ievai už patarimus, o visą jos patirtį taip pat gali pasiklausyti vaizdo įraše čia.
Jei turėsi daugiau klausimų dėl kompostavimo, drąsiai rašyk mums arba Ievai į Instagram paskyrą @dar_kas_nors. Linkime sėkmės kompostuojant!
Už lango jau ruduo. Sezonų kaita kiekvienam mūsų reiškia vienokius ar kitokius pokyčius. Nauja plaukų spalva, naujas darbas, galbūt nauja gyvenamoji vieta? Tai dažnai reiškia pokyčius ir mūsų spintose.
Apie sąmoningą bei tvarią spintą kalbamės su Kristina Puryte, Instagram paskyros www.instagram.com/krstview įkūrėja.
Iš tiesų, tvari mada mano kasdienybėje atsirado intuityviai, kai vieną dieną besitvarkydama spintą atėjo ‘nušvitimas’, kad perku itin nedaug, perku tik kokybiškus, natūralių audinių drabužius, kad kiekvienas daiktas, kuris atsiranda mano spintoje yra kruopščiai atsirenkamas ir labai mylimas. Tądien garsiai sau įvardijau, kad būtent tokia yra ne tik mano spinta, bet ir mano kasdienybė – atsakinga bei tvari.
Pamenu, kai antrų rankų mada buvo gėdinga. Kartu su viena artimiausių draugų paslapčiomis vasarą keliaudavome į antrų rankų mados parduotuvių didžiuosius prekių papildymo pirmadienius. Jei kas nežinote kaip tai atrodo – labai rekomenduoju tam paskirti vieną rytą. Bent jau to meto tipinis vaizdas įstrigo atminty ilgam – 8:50 val., kas antra pirmadienį, kelios dešimtys vyresnio amžiaus moterų išsirikiuodavo prie durų. Lygiai 9:00 val. Prasideda kova – vieni lekia prie rankinių, kiti prie batų, treti – saugo save. Mes būdavome prie pastarųjų. Antrų rankų mados veteranių neapžaisi, ypač tada, kai tau vos 12-lika. Tačiau savo kąsnį gaudavome ir mes.
Tuo metu norėdavome atrodyti bent kaip iš Zaros ar kitų užsienietiškų ženklų vitrintų. Prieš daugiau nei dešimt metų mums tai buvo prabanga. Tiesa, draugei kartais šį bei tą iš Zaros nupirkdavo. Antrų rankų mada leisdavo pasijusti tarsi nuo podiumo. Jau tada atsakingos mados pagalba žaisdavome madą: verstos odos striukės, įmantraus kirpimo kelnės ir suknelės – namo grįždavome su ne vienu garsių prekių ženklų laimikiu, o draugių paklaustos kur pirkdavome, tylėdavome, juk jos suknelė, tai iš Zaros.
Jau tada antrų rankų drabužį mylėjau labiau nei "fast fashion". Augau, domėjausi, mačiau ir džiaugiuosi, nes šiandien nei man, nei kitiems nebegėda pasakyti, kad mano drabužis antrų rankų. O supratusi save, išsigryninusi apie ką sukasi mano kasdienybė, pajaučiau, kad turiu ką pasakyti ir pradėjau tuo dalintis su kitais. Vėliau sekė mados verslo ir komunikacijos bakalauro pastiprinimas – atsakingos mados kursai, kurie suteikė dar daugiau svorio mano žodžiams. Džiaugiuosi, kad vertiname tvarumą, išskirtinumą ir kokybę, ir vis labiau domimės tuo, ką dėvime.
Kasdienybei mane labiausiai įkvepia miesto pulsas, gamtos harmonija, žurnalai, žmonės bei kelionės, galerijų lankymas.
Labiausiai mėgstu apsipirkinėti antrų rankų parduotuvėse bei "concept stores", taip pat vis labiau prisijaukinu įvairias antrų rankų online platformas.
Na, kadangi atsakinga, tvari mada – mano gyvenimo būdas, kuriuo per naktį nesugalvojau pasukti, o tai nutiko savaime, pažvelgusi iš šono matau labai daug pliusų. Neabejotinai mažas vartotojiškumas, išlavinta akis – žinau, kas verta dėmesio, o ką verčiau palikti, taip pat atsakinga mada ilgalaikėje perspektyvoje yra kur kas pigiau nei "fast fashion"!
Iš tiesų, niekada neperku drabužio, kurį reikia ‘prikelti iš naujo’, dažniausiai perku tai, ką užtenka nunešti į valyklą ar tiesiog išskalbti namuose bei išlyginti. Tačiau visada ieškau ‘naujų’ kampų, kaip vieną ar kitą drabužį būtų galima dėvėti. Puikus pavyzdys šie marškiniai, kurie parsinešus namo man visiškai nebepatiko, tad teko ieškoti dėvėjimo alternatyvos, nes dėl jų įspūdingų rankovių, nenorėjau perleisti į naujas rankas. Ką padariau? Tiesiog apsukau marškinius kita puse!
PRIEŠ:
PO:
Atėjo vasara, turbūt dviejų trečdalių žmonių mėgiamiausias metų laikas, ir tikrai ne tik dėl saulės ir gerų orų, ir ne tik dėl saldžių braškių ar visur žydinčių lauko gėlių, bet ir dėl kelionių. Negalėdami keliauti po tolimus kraštus iš naujo atrandame tai, kas yra šalia mūsų - kaimą, Baltijos jūrą, ežerus ir miškus. Visgi kelionės ir turizmas ne visuomet turi tik pozityvią pusę. Kažkieno paliktos šiukšlės, skardinės plaukiojančios ežere ar nuorūkomis nusėtos stovyklavietės - puikus to pavyzdys. Taip pat nepamirškime ir kelionėms naudojamų transporto priemonų CO2 emisijų, kurios yra tiesioginis padarinys kiekvienos mūsų kelionės automobiliu. Tad mūsų, kaip turistų, pareiga rūpintis vietomis kurias lankome bei tarša, kurią sukeliame, tam, kad kartos po mūsų irgi galėtų džiaugtis nuostabiais Lietuvos kampeliais.
Šį kartą pristatome 5 produktus, kurie pravers keliaujant ne tik saugoti gamtą, bet ir patiems palengvins kelionę.
Kuo mažesnį krepšį turiu, tuo atsakingiau ji susipakuoju. Visada stengiuosi rinktis mažesnį krepšį, nes taip keliauti patogiau, išeikvojama mažiau energijos. Na, kietasis šampūnas yra vienas iš mano asmeninių išsigelbėjimų, muilas visuomet buvo akivaizdus pakaitalas dušo želei, bet kuo pakeisti šampūną nesugalvodavau iki kol neatradau šio gėrio. Dabar kelioninis krepšys kur kas lengvesnis, skystos priemonės neišbėga, o natūralios sudėties priemonės nepalieka pėdsako maudantis ežere ar upėje.
Turbūt nereikia sakyti, kad vien amerikiečiai praėjusiais metais išmetė 50 milijardų vandens buteliukų, o pagal Euromonitor International 2021 pasaulyje bus parduota 583.3 milijardai vandens buteliukų, tad kodėl nepabandžius įrodyti jiems, kad pranašavimai klysta ir mes galime sumažinti šį skaičių? Gertuvė naudinga ne tik tuo, kad saugo gamtą, bet ir tuo, kad taupo Jūsų pinigus. Vilniaus parkuose jau galima rasti geriamojo vandens papildymo stoteles, o užsukus į pajūrio kavinę mano gertuvę maloniai papildo vandeniu iš čiaupo. Jei keliauju mišku visda pasinaudoju proga paragauti tyro šaltinio vandens. Tad gertuvė pada sutaupyti ir pasimėgauti ne tik vandeniu, bet ir rytine kava ar arbata virta ant laužo ar šviežiomis apelsinų sultymis iš degalinės.
Nepaisant ar renkuosi sudėtingas pėsčiųjų trasas Žemaitijos miškuose ar ramesnį poilsį Nidoje, dar vienas produktas, kuris itin palengvina man gyvenimą, tai ekologiški pleistrai. Kelis juos visada galima rasti mano kuprinėje ar rankinėje. Pagaminti iš bambuko pluošto, padengti hipoalerginiais ekologiškais klijais, todėl tinka ir mažiausiam iki vyriausiam šeimos nariui, o po naudojimo visiškai suyra.
Kartais atrodo, kad maišelis šen, maišelis ten juk nieko tokio, bet kai žinoma, kad kasmet yra sunaudojama nuo 1 iki 5 trilijonų plastmasinių maišelių, ne milijardų, ne milijonų, o trilijonų, tai sukuria tikrai didelę reikšmę jų vengimui. Dėl to su savimi visuomet įsimetu daugkartinį pirkinių krepšį ir kelis maišelius kitom priemonėm. O jų panaudojimas kelionės metu tiesiog begalinis, tiek turguje mažame miestelyje pardavėjai džiaugiasi, kuomet prašai įdėti į tavo maišelį, tiek užkandžiai juose labai saugiai keliauja dviračiu minamais miško keliukais, o ir kelioninius daiktus taip daug smagiau susidėti, tad dėl tų kelių trilijonų mažinimo, nepamirškime įsimesti maišelio. Juolab, kad keliaujant vienas iš geriausių būdų prisidėti prie tvarumo, tai valgyti močiučių soduose užaugintas vietines gėrybes.
Net nekalbėsiu apie bambukinius šepetukus, nes tikiu, kad juos jau turime ne vienas, bet dar vienas išsigelbėjimas man yra dantų pastos tabletės. Jos lengvos, patogios ir telpa net mažiausioje kurprinėje. Visuomet įsimetu kelias į kelionę, o vakarais pipirmėtės gaiva būna puiki kelionės atgaiva prieš miegą ir nereikia sukti galvos, kad tik kuprinėje neišbėgtų dantų pasta. Tad rekomenduoju pabandyti bent kartą!
Baigiant mūsų kelioninio rinkinio sąrašą, svarbu paminėti, kad minimalistinis ar tvarus gyvenimas nereiškia, kad turite atsisakyti malonumų, bent aš taip nemanau. Mėgstate keliauti? Keliautkite! Nes ir keliaujant galima dar labiau pamilti gamtą, dar labiau norėti ja rūpintis bei dar plačiau skleisti žinią tarp skirtingų žmonių, kodėl tai yra svarbu.
Daugelis mūsų menstruacijų metu esame įpratę naudoti tradicines higienos priemones: tamponus ir įklotus.
Dalis naudoja tik vieną priemonę, kitos keičia - priklausomai nuo dienos, o dar kitos naudoja abi iš karto.
Paskutiniu metu daug girdime apie inovacijas ir modernesnius šios srities produktus, kurie yra patikima ir ekologiška alternatyva įprastiems įklotams bei tamponams. Džiaugiamės šiame įraše galėdamos pristatyti aplinkai draugišką ir sveikesnį pasirinkimą.
Galite rinktis net kelias gamtai draugiškas higienos prekes: daugkartinio naudojimo įklotai, tamponai, menstruaciniai apatiniai bei menstruacinė taurelė.
Šiandien labiau nei bet kada anksčiau turime susimąstyti apie mūsų menstruacijų sukeliamą poveikį planetai.
Vidutiniškai per gyvenimą sunaudojame ikii 11 tūkst. vienkartinių higieninių įklotų ir tamponų.
Šį skaičių padauginkite iš skaičiaus moterų patiriančių menstruacijas visame pasaulyje. Štai tiek daug atliekų mes visos kartu sukuriame.
Įvertinkite ne tik atliekas, kurios palieka vienkartinis produktas, bet ir visą gamybos ciklą.
Dauguma įprastų higienos priemonių gaminamos iš medvilnės, kurios gamybai ir apdirbimui reikia labai daug vandens. Ne veltui medvilnė vadinama “labiausiai ištroškusiu augalu” pasaulyje, vienam medvilnės pumpurui užaugti gali prireikti iki 3 litrų vandens. Negana to, ne ekologiškai užauginta medvilnė yra persismelkusi pesticidais ir insekticidais.
Tam, kad higieniniai įklotai tvirtai priliptų prie apatinių naudojamas gamtai kenksmingas teršėjas - polietileno plastikas.
Tamponuose galime rasti dioksino, chloro ir viskozės. Produktui patekus į sąvartyną šios cheminės medžiagos patenka į dirvožemį, teršia požeminius vandenis bei orą.
Mūsų nuomone, šioms cheminėms medžiagoms ne vieta šalia jautriausių kūno vietų.
Jei ne dėl sveikatos, tai dėl aplinkosaugos, verta rinktis tvaresnes higienos priemones.
Sunku pasakyti ar jūsų asmeninės higienos atliekos ženkliai prisideda prie globalinių aplinkosaugos problemų… Tačiau viena yra aišku, pasirinkus gamtai draugiškus produktus jūs nebūsite ta, kuri kas mėnesį padidina atliekų kiekį sąvartynuose. Vien JAV per metus išmetama 12 milijardų įklotų ir 7 milijonai tamponų.
Tamponai, higieniniai įklotai ir jų pakuotės sukuria daugiau nei 200 tūkst. tonų atliekų per metu. Šiuose produktuose galima rasti plastiko, o įklotus beveik 90 proc. sudaro vien plastikas!
Vidutiniškai moteris per gyvenimą išmetą stulbinančiai didelį kiekį įklotų, tamponų ir jų aplikatorių, nuo 125 iki 150 kg.
Mūsų išmestos plastiko atliekos atsidūria sąvartynuose, blogiausiu atveju - patenka į upes, ežerus ir vandenynus.
2010 metais tvarkant Jungtinės Karalystės paplūdimius buvo rasti vidutiniškai 23 įklotai ir 9 tamponų aplikatoriai kiekviename Britanijos pakrantės kilometre.
Įkloto arba tampono suirimo laikas, ypač jei buvo susuktas į plastikinį pakelį, yra ženkliai ilgesnis nei atlieką išmetusio žmogaus gyvenimo trukmė. Kad šie produktai visiškai suirtų gali prireikti net kelių šimtų metų.
Be to, procesas, kurio metu medis minkštėja kol tampa į medvilnę panašiu audiniu, yra resursus eikvojantis, atliekamas naudojant gamtai žalingas chemines medžiagas.
Nuolat tualetuose nuleidžiama milijonai tamponų, o tai 75 proc. atvejų priežastis, kodėl užsikemša atliekų nuotekų sistemos.
Metus naudojami vienkartiniai higienos produktai sukuria 5,3 kg CO2 pėdsaką.
Skirtingai nei vienkartiniai produktai, OrganiCup menstruacinė taurelė tarnaus daug metų, nes yra daugkartinio naudojimo. Lyginant su įklotais ir tamponais taurelė turi minimalų poveikį aplinkai.
Viena menstruacinė taurelė gali sutaupyti 2400 viekartinių įklotų, tamponų ir jų pakuočių, kurie įprastai užterštų gamtą.
Tik įsivaizduokite, per 10 metų jūsų sunaudoti įklotai ir tamponai tilptų į didelio sunkvežimio priekabą. Viena OrganiCup gali padėti išvengti per dešimtmetį susidarančių šių jūsų atliekų.
Tai gana aplinkai draugiškas sprendimas, lyginti su įprastomis alternatyvomis.
Pasak silikono medžiagos eksperto daktaro Michael Brook iš McMaster universiteto, menstruacinės taurelės iš tiesų yra tvaresnė alternatyva.
SIlikonas savaime yra gana ekologiška medžiaga, kuri išgaunama iš silicio (tam tikros rūšies smėlio ), todėl yrant lėtai grįžta į savo pradinę būseną. Tai vienas dažniausiai sutinkamų mineralių Žemės paviršiuje, todėl tikrai nėra pavojingas aplinkai.
OrganiCup menstruacinei taurelei yra suteiktas Danijos “AllergyCertified” įvertinimas.
Profesionali toksikologų komanda išanalizavo OrganiCup sudėtį bei atliko rizikos vertinimo testus. Todėl galite jaustis saugiai ir užtikrintai, kad produktas atitinka griežčiausius kokybės reikalavimus.
Prisimenate pirmą kartą įsidedant tamponą? Arba pirmąsias dienas išbandant kontaktinius lęšius?
Kiekviena nauja pradžia gali būti šiek tiek sudėtinga, įskaitant pirmąjį kartą išbandant menstruacinę taurelę.
Gali prireikti kelių dienų arba net kelių menstruacinių ciklų, kad įprastumėte. Galbūt norėsite išbandyti kelis skirtingus taurelės sulenkimo ir įsidėjimo būdus.
Nesijaudinkite, greitai išmoksite tinkamai naudoti taurelę ir atrasite jos suteikiamą komfortą bei švaros pojūtį.
Jei turite klausimų apie menstruacines taureles, kaip naudoti, prižiūrėti ir išsirinkti tinkamą dydį – parašykite mumis hello@urbanearthlovers.com.
Parengė Laura Prievelytė-Juknė
Ar tau teko girdėti apie Plastic Free July? Tai pasaulinis judėjimas, kuris skatina liepos mėnesį atsisakyti ir sumažinti vienkartinių plastikinių produktų vartojimą.
Visas iki šiol pagamintas plastikas vis dar yra Žemėje nesuiręs ir neišnykęs. Pusę pasaulio plastiko yra panaudojama tik vieną kartą. Išmestas plastikas dažnai atsiduria būtent vandenynuose, kur skyla į mikroplastiką. Šiandien plastiko dalelių galime rasti visur: dirvožemyje, ore, gyvūnų ir net žmonių organizmuose.
Bet juk plastikas mus lydi kiekvieną dieną. Kaip be jo gyventi?
Šiame įraše mes, Laura ir Miglė, dalinamės paprastais ir mūsų išbandytais būdais kaip sumažinti plastiko vartojimą ne tik liepos mėnesį, bet ir kiekvieną dieną.
Daugkartinio naudojimo gertuvė tapo nuolatiniu palydovu.
Ji visada kartu: sportuojant, darbe, keliaujant.
Gera savijauta mums labai svarbi, todėl stengiamės per dieną išgerti bent 2 l vandens. Dažniausiai gertuvę papildome tris kartus per dieną: ryte prieš išeinant iš namus, per pietus ir po darbu paliekant Urban Earth Lovers studiją.
Jau kelis metus geriame vandenį tik iš čiaupo.
Ar žinojai, kad Lietuvoje galime džiaugtis puikia vandens kokybe? Mums geriamasis vanduo tiekiamas iš požeminių gręžinių. Toks vanduo yra apsaugotas nuo išorės cheminės ir mikrobiologinės taršos, prisotintas įvairių mūsų organizmui naudingų mineralinių medžiagų.
Atsibodo vanduo?
Metalinę gertuvę gali naudoti vietoje termoso kavai arba arbatai. Taip pat tinka naudoti šviežiai spaustoms sultims. Na, o bare ar lauko festivalyje, gertuvė padeda pakeisti vienkartines plastikines stiklines. Išbandėme. :)
Vasarą džiaugiamės daržovių ir vaisių gausa.
Besimėgaudamos šiomis gėrybėmis stengiamės tausoti gamtą, kuri mums jas padovanojo ir perkame savo daugkartiniuose maišeliuose.
Nesvarbu ar turguje ar prekybos centre savo maišelius naudojame bulvėms, svogūnams, obuoliams, agurkams, sezoninėms uogoms, riešutams ir džiovintiems vaisiams.
Kodėl verta į parduotuvę atsinešti savo maišelį?
Plastikinis maišelis dažniausiai naudojamas 20-30 minučių, kol grįžtame į namus iš parduotuvės, o tada išsiunčiame į šiukšliadėžę. Tik dalis suvartotų plastikinių maišelių atsiduria perdirbimo punktuose, kiti - nukeliauja į sąvartynus, miškus, ežerus, jūrą. O iš ten atgal ant mūsų stalo per maisto grandinę.
Medžiaginiai maišeliai iš medvilnės, lino ar tiesiog senų užuolaidų yra labai lengvi, todėl patogu nešiotis krepšyje šalia kompiuterio ir telefono. Kai norisi sveikesnio užkandžio - daugkartinis maišelis tinka sveriamoms vyšnioms, braškėms, šilauogėms ar riešutams.
Dažnai pietūs skubantiems pakuojami išsinešimui į neperdirbamo putplasčio maisto dėžutės. Dar pridėkite vienkartinius įrankius, šiaudelius ir maišelius…
Mes mėgstame pietus bei užkandžius ruošti namuose ir neštis savo maisto dėžutėje.
Tai nėra taip sudėtinga, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Dienos metu nereikia galvoti ką, kur ir kaip pavalgyti. Todėl turime daugiau laiko atsisėsti ir ramiai papietauti - nereikia rūpintis ėjimu, laukimu, ieškojimu ir skubėjimu atgal prie darbų.
Planuojant valgiaraštį nereikia kiekvieną dieną sau užduoti klausimo “ką valgysiu šiandien?” Užtenka į šį klausimą atsakyti tik vieną kartą per savaitę.
Maisto planavimas užtikrina sveiką, subalansuotą mitybą tinkamo dydžio porcijomis. Savaitės valgiaraštį suplanuojame per valandą, tačiau savaitės bėgyje tam sutaupama daug laiko, kurį mieliau skiriame skaitymui ar maloniam pasivaikščiojimui.
Mūsų mėgstamiausia vasaros frazė “ačiū, man gėrimą be šiaudelio”.
Plastikiniai gėrimų šiaudeliai biologiškai neskaidomi, jų negalima perdirbti. Panaudojus vos vieną kartą šiaudeliai, įrankiai, lėkštės, ausų krapštukai ir kitos smulkaus plastiko atliekos beveik niekada nesuyra ir teršia mūsų gamtą.
Kai karštą vasaros dieną norime atsigaivinti ir pasimėgauti šalta kava renkamės daugkartinio naudojimo šiaudelius. Tokie šiaudeliai patogiai išsivalo ir gali būti naudojami beveik visą gyvenimą.
Pradžioje buvo keista į kavines atsinešti savo šiaudelį, tačiau greitai supratome, kad šis mūsų įprotis nesukelia labai didelio dėmesio. O sulaukę klausimų skubame pasidalinti mintimis apie plastiko taršą ir alternatyvas vienkartiniams produktams.
Dažną palydovą virtuvėje - plastikinę maistinę plėvelę - iškeitėme į ilgaamžę bičių vaško alternatyvą.
Kodėl bičių vaško plėvelė?
Daugkartinė maistinė plėvelė pasižymi natūraliomis antibakterinėmis savybėmis. Todėl idealiai tinka užkandžių, vaisių, duonos, sumuštinių ar sūrio pakavimui.
Panaudojus galima plauti vėsiu vandeniu ir naudoti vėl ir vėl. Tinkamai prižiūrima bičių vaško plėvelė gali tarnauti metus!
Kelionių metu vengiame greito maisto restoranų. Bičių vaško plėvelė nepakeičiama kai norisi supakuoti namų gamybos sumuštinį ar lengvus pietus. Rankose vaškas sušyla ir sandariai užsilipdo. Todėl maistas išlieka šviežias ilgiau, o kelioninė kuprinė tvarkinga ir švari.
Mėgstame malonius, lėtus grožio ritualus.
Todėl nusprendus savo vonios kambarį paversti draugiškesniu aplinkai iš pradžių pasirodė sudėtinga.
Nuo ko pradėti?
Vienas iš mažiausiai pastangų pareikalavusių pasikeitimų buvo perėjimas prie kietojo šampūno. Tokį šampūną naudoti lengva, jis puoselėja plaukus ir labai skaniai kvepia.
Kietąjį šampūną galima įsigyti be pakuotės arba perdirbamo popieriaus dėžutėje. Taip išvengiama sveikatai kenksmingų BPA plastiko pakuočių.
Kasdienines kūno priežiūros ir kosmetikos priemonės net iki 80 proc. sudaro vanduo. Tačiau kietieji kosmetikos produktai, gaminami be vandens, tik iš koncentruotų aktyviųjų komponentų, padeda išsaugoti gamtos išteklius, mažina neigiamą poveikį aplinkai.
Vienkartinio naudojimo grožio ir higienos prekės dailiose plastikinės pakuotėse sukurtos užtikrinti trumpalaikį komfortą, kuriam pasibaigus jas perkame vėl ir vėl.
Labai apsidžiaugėme atradę aplinkai draugišką alternatyvą vienkartiniams plastikiniams skutimosi peiliukams.
Metalinis skustuvas atrodo stilingai bei užtikrina švarų ir saugų skutimąsį. Tinkamai prižiūrimas skustuvas tarnaus visą gyvenimą.
Daugkartinis metalinis skustuvas nėra diferencijuojamas lytims - jis tiesiog pritaikytas skustis kokybiškai, todėl jo kaina bus sąžiningesnė.
Įsigijus daugkartinį skustuvą tereikės keisti ašmenis - 100 vienetų keičiamų ašmenų dėžutė paprastai kainuoja apie 10 eurų. Pastarųjų turėtų užtekti bent ketveriems metams.
Turbūt mylimiausias mūsų tvarus produktas - menstruacinė taurelė.
Tai lengvai prižiūrimas, higieniškas, sveikas, ekonomiškas ir gamtai draugiškas pasirinkimas.
Menstruacinė taurelė gali tarnauti iki dešimties metų ir pakeisti 250-300 vienkartinių higienos priemonių kasmet. Vidutiniškai, per gyvenimą, moteris sunaudoja 10.000 vienkartinių tamponų ir įklotų, o tai yra nuo 120 iki 150 kilogramų atliekų. Šių produktų atliekos nėra perdirbamos todėl keliauja į sąvartynus arba kanalizaciją.
Laikas, per kurį tamponas ar įklotas bei jo plastikinė pakuotė suyra, yra ženkliai ilgesnis nei mūsų gyvenimo trukmė.
Susiformuoti naujiems įpročiams reikia laiko. Rekomenduojame leistis į pokyčus iš lėto, sąmoningai, leidžiant sau ekperimentuoti, klysti ir mokytis savo tempu. Daugiau idėjų ir patarimų tvariam gyvenimui be plastiko rasite mūsų el.parduotuvėje.
Parengė Dovilė Daukšaitė
Žmonės, kurie domisi minimalizmu, tvaria gyvensena, ar gamtos saugojimu, turi tam savų priežasčių, vieni tai pradeda daryti norėdami sumažinti chaoso kiekį savo gyvenime, kitiems suspaudžia širdį pamačius dėl maišelių mirštančius banginius, dar kiti išgirdo tai iš sekamų žmonių ir nusprendė, pabandyti. Kiek žmonių, tiek skirtingų istorijų, priežasčių ir motyvacijų.
Kiekvienas atranda savo įkvėpimą ir mums labai gera klausytis pas mus užsukančių klientų istorijų, kurios motyvuoja ir mus, tad nusprendėme pasidalinti keliomis priežastimis, kodėl žmonės pradėjo vis kalbėti apie “Zero waste”, kas skatina didžiausius apsipirkinėjimo fanatus imtis minimalizmo ar kitaip tariant, kodėl verta “Go Green”.
Mūsų poelgiai daro tiesioginę įtaką ne tik mums, bet ir aplinkai, kuri mus supa. Prince Ea savo video įraše sako “Tai (graži žemė) kaip santuoka, mes nesuprantame, ką turėjome, kol tai nedingsta” ir jis atsiprašo ateities kartų už tai, kad gražią žemę atėmė iš jų. Ir tai daugiau mažiau kelias, kuriuo pasaulis šią akimirką eina, būtent dėl to kuriasi organizacijos kaip Ocean CleanUp, 4Ocean, 350, RainforestTrust ir kitos, nes kol daugelis negalvoja apie ateitį, jie galvoja. Ir viena iš didžiausių Zero Waste, Minimalizmo ir Tvaraus gyvenimo bangų turbūt sukilo, po pasaulį apskriejusios Greta Thunberg Ted Talk kalbos. Juk kiekvienas iš mūsų galime pradėti nuo savęs, bent mažais žingsneliais, nes didelis kiekis žmonių darantis bent truputį, turi daug didesnę galią, nei valdžios institucijos ir organizacijos kartu sudėjus.
Kita priežastis jau tiesiogiai susijusi su žmogumi, kuris nusprendžia gyventi tvariai, nes taip gyventi yra labai patogu. Tvarus gyvenimas itin susijęs su minimalizmu, tad dažniausiai pradėję tvariai gyventi, žmonės supranta, kad viskas, ko jiems reikia, jie jau turi, o gal net turi per daug, tad supaprastina savo gyvenimą ir naudoja tik reikalingiausias priemones, Minimalizmas daugumai žmonių siejasi su chaoso sumažinimu, nes sumažėjus daiktų sumažėja ir galvos skausmo jais rūpintis, pirkti naujus, tuo pačiu, sumažėja ir suvartojimas. Tad ekologija = patogumas = ramesnis gyvenimas.
Pratęsiant ką tik užsimintą temą apie minimalizmą, tai ne tik sumažina produktų kiekį, bet ir nusprendus nusipirkti vieną produktą vietoje 5, mes esame linkę jam skirti daugiau pinigų, tad nusiperkame kokybiškesnę prekę ir ilgalaikėje perspektyvoje, mes net dar daugiau sutaupome. Ir tai net ne vienintelė priežastis taupanti pinigus. Pradėjus gyventi minimalistiškai, žmogus atsisako impulsyvių pirkimų, kurie vidutiniškai sudaro 20% mūsų išleidžiamų pinigų. Tad pirkti planuojant, mažais kiekiais bei kokybiškus daiktus, padeda ir mūsų piniginei.
Dar viena iš priežasčių, skatinanti pradėti tvarų gyvenimą - laimė. Skamba, keistai, bet paprastas psichologinis faktorius, kad rūpestis kitais verčia mus laimingais, itin intensyviai veikia šiuo atveju. Kiekvieną kartą, priimdamas sprendimą nepirkti produkto, kurio tau nereikia, atsisakydamas maišelio ar šiaudelio, žinai, kad prisidedi prie kai ko didesnio, kad saugai gamtą, ir tas pasitenkinimo jausmas viduje sukuria itin daug laimės, Būtent dėl to, atėjęs į Zero Waste susitikimą, matai didelį kiekį žmonių su plačiomis šypsenomis, nes daryti gerą yra gera.
Viena iš pagrindinių ir labiausiai džiuginančių priežasčių, tai turbūt yra sveikata. Tvarus gyvenimas paskatina atsisakyti pusfabrikačių, renkamės sveikesnį ir šviežią maistą. Dažniau namie paliekame automobilį ir renkamės pasivaikščioti, ar važiuoti dviračiu. Chemines medžiagas namų švarai iškeičiame į natūralias priemones ir lygiai tą patį padarome savo vonioje su visomis cheminių medžiagų turinčiomis kosmetikos priemonėmis. Visus šiuos ir dar daugiau faktorių sudėjus kartu, pradedame kur kas gražiau elgtis tiek su savo oda, tiek su tuo ką valgome, o tai pozityviai atsiliepia mūsų sveikatai.
Paskutinis, bet tikrai ne prasčiausias yra tai, kad ekologiškas gyvenimas yra itin estetiškas. Turint mažiau, bet kokybiškų ir širdžiai dailių daiktų, viskas tampa itin dailu. Puikus to pavyzdys yra tokios instagram personos kaip: @trashisfortossers, @simpleishliving, @simply.living.well, @taylor.pforwords ir kitos. Tad tai lyg papildomas bonus taškas kasdienai už tai, kad renkiesi saugoti gamtą.
Tai tik kelios priežastys, kodėl verta “Go green”, o jų yra šimtai ir tūkstančiai ir kiekvienam individualių ir svarbių, tad linkime ir Jums atrasti savąją priežastį ir būtinai užsukus į svečius, pasidalinti su mumis.
Parengė Ieva Vilkė tinklaraščio dar kas nors autorė
Kalbėdama apie ekologišką gyvenseną dažnai vartoju ne visiems žinomą “ekologinio pėdsako” terminą. Viena vertus, tai konkretus mokslinis terminas, matavimo vienetas. Vis dėlto ekologinio pėdsako savoka šnekamojoje kalboje dažnai vartojama kaip “poveikio gamtai” sinonimas.
Man tai pirmiausia graži, intuityviai suprantama metafora. Norime to ar ne, judėdami paliekame pėdsakus. Kartais jie būna laikini ir nereikšmingi – it trumpam, iki pirmosios bangos, įspausti drėgname pajūrio smėlyje. Kartais – dideli, ryškūs ir nepageidaujami, tarsi nuo purvinų batų ant išblizgintų grindų (šiaip jau mus auklėjo taip nedaryti).
Bet kokia žmogaus veikla vienaip ar kitaip veikia gamtą. Vienas būdas ją konkrečiai įvertinti ir palyginti skirtingų veiklų daromą poveikį gamtai yra ekologinis pėdsakas. Jis rodo, kiek tam reikia “gamtos” (žemės, vandens ir oro), jos kiekį išreiškiant produktyvios žemės plotu.
Galima įvardinti visos žmonijos, atskirų valstybių, pramonės šakų, veiklų ir net kiekvieno žmogaus ekologinį pėdsaką. Pavyzdžiui, visos žmonijos ekologinis pėdsakas šiuo metu prilygsta 1,7 Žemės planetų produktyvios žemės plotui (o planetą turime tik vieną).
Toks įvertis rodo, kiek žmonija pereikvoja turimus Žemės išteklius.
Savo asmeninį ekologinį pėdsaką galima pasitikrinti įvairiose internetinėse skaičiuoklėse. Viena jų pasiekiama www.footprintcalculator.org svetainėje. Atsakius į kelioliką klausimų gauname išraišką žemės plotu – kiek Žemės planetų reikėtų, jei visi gyventų taip, kaip Tu?
Rezultatus reikėtų vertinti kritiškai, kadangi klausimai apima tik nedidelę mūsų gyvensenos dalį. Vis dėlto pačią skaičiuoklę vertinu palankiai, nes ji rodo, kad mūsų ekologinis pėdsakas susideda iš daugelio dalykų – ne tik kuo važinėjame ir kiek energiškai efektyvus mūsų būstas, bet ir ką valgome ir kiek šiukšliname.
Žmonijos poveikį gamtai galima vertinti ir paliekamu CO2 pėdsaku. Čia poveikis gamtai vertinamas pagal susidarantį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį: ne tik anglies dvideginio (CO2), bet ir vandens garų (H2O), metano (CH4) bei kitų dujų.
Pavyzdžiui, jei ką nors darant išsiskiria metano dujų, jų poveikį galima prilyginti CO2 poveikiui (pagal sukeliamą šiltnamio efektą 1 kg metano dujų prilygsta 34 kg CO2). Savo CO2 pėdsaką irgi galima įsivertinti internetinėse skaičiuoklėse.
Ekologinis ir CO2 pėdsakai, kaip matavimo vienetai, yra tiesiogiai susiję.
Laikoma, kad apie 60% ekologinio pėdsako sudaro CO2 pėdsakas; likę 40% apima kitaip žmonijos gamtai daromą žalą, pavyzdžiui, cheminę taršą ar miškų kirtimą. Įsigilinusi į abi sąvokas, mieliau renkuosi ekologinį pėdsaką, nes jis apima visus aplinkosaugos aspektus ir skatina tausoti Žemės išteklius.
Man regis, asmeninio ekologinio pėdsako sąvoka paini todėl, kad realiai matome tik mažą jo dalį. Didžioji dalis lieka nematoma; dažnai ją vadinu “slaptu” kasdieniu kenkimu gamtai.
Pavyzdžiui, puikiai suprantame, kad mūsų vairuojamas automobilis išskiria CO2 dujas; o štai išmetę atliekas į bendrą konteinerį nesusimąstome, kad nukeliavusios į sąvartyną jos pus ir išskirs metano dujas. Išmetamų šiukšlių CO2 pėdsakas irgi įeina į mūsų ekologinio pėdsako “biudžetą”. Jei šis būtų ribotas (kaip finansinis), veikiausiai bandytume į jį tilpti rūšiuodami atliekas, o sutaupytą dalį skirtume kam nors kitam (pavyzdžiui, kelionei).
Berners-Lee knygoje “How bad are bananas?” daug dėmesio skiria maisto ekologiniam pėdsakui. Pasak jo, savo CO2 pėdsaką galime sumažinti ketvirtadaliu suvartodami visą įsigytą maistą, dar ketvirtadaliu – valgydami kuo mažiau mėsos ir pieno produktų, o dar 10% – valgydami vietinį sezoninį maistą.
Skaičiai gauti vertinant vidutinio amerikiečio gyvenimo būdą, tad mums tinka nevisai.
Vienaip ar kitaip įdomu tai, kad žymią mūsų ekologinio pėdsako “biudžeto” dalį veikiausiai sudaro dažnai išmetamas maistas, tai, kad valgome labai daug mėsos ar iš toli atvežto egzotinio maisto.
Verta prisiminti, kad ekologinį pėdsaką palieka visi vartojami daiktai.
Kas negirdėjo, kad didžiausią ekologinį pėdsaką palieka naftos ir mados industrijos; pagal kitus statistinius duomenis daugiausia šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskiria žemdirbystės ir elektros energijos gavybos sektoriai.
Kartais ekologinis pėdsakas skirstomas pagal valstybes, vis sukariant šunis ant Kinijos ir JAV.
Tuo tarpu Norvegijos mokslininkai nusprendė ištirti, kaip atrodytų, jei visų materialių daiktų gamybos, transportavimo, naudojimo ir utilizavimo ekologinį pėdsaką priskirtume jų vartotojams. Rezultatai atskleidė, kad vartotojai taptų atsakingi už 65% pasaulyje išskiriamų šiltnamio dujų ir už 80% išeikvoto vandens. Viena tyrėjų Diana Ivanova TEDx kalboje sako: “Savo gamtai daromą žalą sumažinsite ne trumpiau prausdamiesi po dušu, o atsakingiau vartodami”.
Jei žmonija nepereikvotų turimų Žemės išteklių, ekologinio pėdsako skaičiuoti nereikėtų. Gamtoje mūsų „pėdsakai“ liktų nepastebimi: atliekas ir perteklines šiltnamio dujas įsisavintų biosfera. Deja, kaip kojų, taip ir savo paliekamo ekologinio pėdsako dažniausiai nepastebime. Gyvename nesuprasdami, kaip kenkiame gamtai, ir dėl to nesukam sau galvos. Daugiau žinodami apie savo ekologinį pėdsaką, galime jo kasdien palikti mažiau.
Šaltiniai:
- Dažnai užduodami klausimai apie ekologinį pėdsaką – Global Footprint Network, FAQs
- Filmukas, aiškinantis ekologinio ir CO2 pėdsako sąvokas bei skirtumus tarp jų – Synergy Files, 2017 (Youtube)
- Straipsnis apie Berners-Lee knygoje „How bad are bananas?“ siūlomą asmeninio CO2 pėdsako skaičiavimo būdą – Lim, Our World, United Nations University, 2010
- Vaizdo įrašas apie vartojimo CO2 pėdsaką – Ivanova, TEDxTrondheim, 2016
Grožis ir sveikata dažnai žengia koja kojon - mat, sveikas žmogus yra gražus žmogus. O kur gi jeigu ne vonios kambaryje grožio procedūros ir kūno lepinimo ritualai prasideda ir pasibaigia? Nors vonios kambarys dažnai būna viena mažiausių patalpų namuose, tačiau tai taip pat yra vienas labiausiai gamtai nedraugiškų kambarių. Kad mūsų kasdienės grožio procedūros nežalotų nei mūsų sveikatos nei gamtos, pristatome jums “zero waste” judėjimą, ir pradėsime nuo vonios kambario.
Produktai, randami vonios kambaryje, yra sukurti galvojant apie komfortą juos naudojant, todėl dažnai tai yra vienkartinio panaudojimo prekės dailiose plastikinės pakuotėse, kurioms pasibaigus jas perkame vėl ir vėl. Taip nuolat augantis vartotojiškumas turi neigiamas pasekmes gamtai, dėl natūralius resursus eikvojančio gamybos proceso, bei mūsų ir mūsų šeimos sveikatai, dėl juose esančių kenksmingų žaliavų.
“Zero waste” judėjimas yra sakymas “ne” prekėms, kurios nėra perdirbamos ir po savęs palieka ilgalaikę žymą gamtoje. Tai yra gyvenimo būdas, kuriuo siekiama sumažinti žmogaus paliekamą neigiamą antspaudą žemėje taisant seną ar sulūžusį turtą, pakeičiant vienkartinius plastikinius arba kitus sunkiai perdirbamus daiktus į ilgaamžias, gamtą saugančias alternatyvas.
Pakeitus vos kelis kasdien vartojamus produktus esančius vonios kambaryje, išmetamų atliekų kiekis ženkliai sumažės, o pradėjus naudoti “zero waste” šampūną, kondicionierių ir dantų pastą, nudžiugs ne tik jūsų piniginė, bet ir plaukai bei dantys.
Dailaus dizaino, metalinis perdirbamas skustuvas priešingai nei plastikinai skustuvai tarnaus visą gyveną. Tai alternatyva vienkartiniams plastikiniams skustuvams, kurie nėra patvarūs ir kurių suvartojame begalę. Plastikiniai skustuvai nėra perdirbami, todėl galiausiai atsiduria sąvartynuose, kur žaloja ne tik gyvūnus ieškančius maisto, bet ir gamtą, nes išlieka ten tūkstančius metų. Stilinga metalinė alternatyva yra pagaminta iš pilnai perdirbamo nerūdijančio plieno su lengvai keičiamais peiliukais.
Medinis dantų šepetėlis yra ekologiška alternatyva plastikiniam ar elektriniam šepetėliui. Dantų šepetėliai gaminami iš plastiko, tarnauja labai trumpai, yra nepatvarūs ir praktiškai niekada nesuyra. Baigę savo gyvenimo ciklą sąvartynuose, ten išlieka keliasdešimt kartų. Ar norime tokį turtą palikti savo atžaloms? Bambukinis dantų šepetėlis yra vienas iš populiariausių “zero waste” judėjimo produktų, nes šepetėlis gali būti pilnai kompostuojamas pasibaigus jo naudojimui. Prieš kompostavimą tereikia išimti plastikinius šerelius.
Šukos, turbūt yra lengviausiai pakeičiamas produktas vonioje. Medinės šukos, ne tik gražiai atrodys vonios kambaryje, tačiau ir tarnaus jums daug ilgiau negu bet kokios plastikinės šukos. Tai taip pat yra labiau praktiškas produktas už bet kokias plastikines šukas. Priešingai nei plastikinės šukos, medinė alternatyva nelūžta besišukuojant, nepeša plaukų, taip pat jų neįelktrina ir yra pagaminta iš natūralių medžiagų. Taip pat, jas patogu plauti ir išsausinti sekančiam naudojimui.
Medinės kišeninės šukos Redecker
Lietuvoje galbūt tai vis dar yra naujiena, tačiau visame pasaulyje tai jau yra plačiai vartojama ekologiška prekė. Per 450 tūkstančių pasaulio moterų iškeitė vienkartinio naudojimo, toksines higienos priemones, kaip tamponus ir paketus į slikoninę, gamtai draugišką taurelę, kuri sugeria daug daugiau negu mums įprastos higienos priemonės ir neleidžia skysčiui pratekėti net iki 12 valandų. Jeigu menstruacinė taurelė atrodo per daug invazinis dalykas jūsų kūnui, galite rinktis medžiaginę alternatyvą - medžiaginius daugkartinio vartojimo paketus, kuriuos galima lengvai išskalbti.
Daugkartinė menstruacinė taurelė OrganiCup
Nors ir dabartinis, daugelio naudojamas variantas - vienkartinio naudojimo medvilniniai padeliai makiažui yra pagaminti iš tų pačių medžiagų, daukartinio naudojimo padeliai taupys jūsų pinigus ir taip pat atrodys stilingai, kuomet yra tvarkingai sudėti į stiklinį indelį vonioje. Jie yra itin lengvai plaunami ir greitai džiūsta. Priešingai negu vienkartiniai padeliai, ši alternatyva nėra įpakuota į plastikines dėžutes. Pagalvokite, kiek sutaupysite nusipirkę vos kelis šiuos padelius, vietoj šimtų, kuriuos sunaudojame per metus?
Daugkartinio naudojimo padeliai Dessearth
Dažnai, pasiėmę šampūno ar kondicionieriaus buteliuką į rankas, nesuvokiame realios padarytos žalos gamtai gaminant jų įpakavimus ir buteliukus. Šampūnų ir kondicionierių įvairovė auga kasmet, tačiau ekologišką alternatyvą yra sunku surasti. Viena iš jų, Lietuvoje gaminami ir į ekologiškas pakuotes pakuojami šampūnas ir kondicionierius SOLIDU.
Solidu šampūnas yra skirtas kasdienei plaukų priežiūrai, pagamintas naudojant plaukams vertingus ingridientus, kurie ne tik nesausins odos, bet ir suteiks unikalų švaros jausmą bei reguliuos riebalų išskyrimą į odos paviršių. Kietasis šampūnas yra pagamintas nenaudojant vandens, iš koncentruotų aktyviųjų medžiagų. Šampūno pakuotė yra ekologiška ir lengvai perdirbama, todėl galite nesirūpinti dėl žalos gamtai, kurią sukelia plastikiniai šampūnų buteliukai.
Kietasis šampūnas SOLIDU Exotic
SOLIDU plaukų kondicionieriaus unikalus dizainas padės kruopščiai rūpintis tiek plaukų šaknimis, tiek jų galiukais. Viršutinė plytelės dalis yra skirta plaukų galiukams, o apatinė - plaukų šaknims. Jis taip pat, kaip ir šampūnas yra gaminamas nenaudojant vandens, o naudojant arganų ir sviestmedžio aliejus, skatins plaukų augimą, stiprins plauką, bei nedirgins galvos odos. Po plovimo, plaukai taip pat taps lengvai šukuojamais. Ekologiška pakuotė yra lengvai perdirbama ir neteršia gamtos.
Ekologiška dantų pasta gali būti gana brangu, ypač didelei šeimai. Sprendimas? Namų gamybos dantų pasta iš kiekvienoje virtuvėje randamų produktų: ekologiško kokosų aliejaus, valgomosios sodos, eterinių aliejų.
Receptas:
Sumaišykite du valgomuosius šaukštus organiško kokosų aliejaus su vienu valgomuoju šaukštu sodos ir jūsų pamėgtu 15-20 lašų eterinių aliejų.
Na, o jeigu neturite laiko pasigaminti savo dantų pastos, Georganics dantų pasta taip pat yra puikus sprendimas.
“Zero waste” judėjimas gali atrodyti sudėtingas ir daug pastangų reikalaujantis procesas, tačiau su tinkamais įrankiais tranzicija bus vos juntama, o poveikis gamtai - milžiniškas.
Valymo priemones ir įrankius naudojame kasdien - plaudami indus, valydami namus ar skalbdami. Tačiau ar visad domimės, kas yra jų sudėtyje? Ilgalaikis stiprių cheminių medžiagų naudojimas veikia mūsų sveikatą. Valymo priemonės gali prisidėti prie problemų su kvėpavimo takais, oda ar akimis. Ilgalaikis stiprių valiklių naudojimas gali turėti ir kancerogeninių efektų dėl juose naudojamų kvapiųjų medžiagų.
Manoma, kad trečdalis kvapiųjų medžiagų, naudojamų skalbimo milteliuose, audinių minkštikliuose ir buitinėje chemijoje, turi toksinį poveikį. Ypač sudėtinga išsiaiškinti jų sudėtį, mat šių kvepalų cheminės formulės laikomos komercinėmis paslaptimis, o ant etiketės gamintojui nereikia nurodyti visų sudedamųjų dalių - užtenka užrašyti įprastai matomą „parfum“. Ar kada nors susimąstėte, jog net skaitydami etiketę negalite būti tikri, kad turite 100% informacijos apie produktą?
Tad ekologiškas namų valymas - tai visų pirma būdas apsaugoti savo ir namiškių sveikatą.
Ir nors Lietuvoje įprasta manyti, jog ekologiškos valymo priemonės - pasiturinčių šeimų pirkiniai, pateiksime ir tokią nuomonę paneigiančios informacijos. Eko produktai iš tikro tarnauja ilgiau ir atsiperka, tad faktiškai, pirkdami juos sutaupome ilgalaikėje perspektyvoje.
Minimalistinėje virtuvėje medinis šepetys visada atrodys skoningiau, nei pigaus spalvoto plastiko kempinėlė. Namų jaukumą kuria ramios spalvos ir natūralios medžiagos, o ne įvairiaspalviai plastiko pramonės gaminiai.
Tačiau valymo įrankiai tėra vienas ekologiško namų valymo idėjos elementų. Ji apima viso valymo proceso įvertinimą, siekiant naudoti produktus, kurie ne tik neturi pavojingų sudedamųjų dalių, tačiau ir yra gaminami sunaudojant kuo mažiau resursų.
Štai trys paprasti žingsniai, padėsiantys valyti namus „žaliai“ - taip, kad namai būtų švarūs tausojant išteklius ir visų gyventojų gerbūvį.
Namų valymo rezultatai dažniausiai pakelia nuotaiką, tačiau pats procesas ne visada yra draugiškas sveikatai ir aplinkai. Norėdami pasirinkti kuo mažesnį neigiamą poveikį darančią prekę, atkreipkite dėmesį ne vien į eko sertifikatus, tačiau įvertinkite ir jos gyvavimo ciklą (iš ko ji pagaminta ir ar gali būti perdirbama) bei ilgaamžiškumą.
Pageidautina, kad net tokios švaros prekės kaip plovimo šepetys ar virtuvės šluostė būtų pagaminti tausojant aplinką, o jų tarnavimo laikui pasibaigus - lengvai perdirbami.
Ekologiškam namų valymui skirtos prekės dažnai ne vien puikiai atlieka savo funkciją, tačiau yra ir estetiškos bei ilgaamžės. Mūsų parduotuvėje rasite medinį indų plovimo šepetį, kuris tarnaus ilgiau už daugybę kempinių.
Viena geros kokybės indų plovimo kempinė vidutiniškai kainuoja 50 centų. Mūsų skaičiavimais, per trejus metus vidutinė šeima sunaudoja 72 kempines ir išleidžia 36 eurus. Nusipirkę vieną medinį indų plovimo šepetį už 10 eurų galėsite naudoti jį visus metus, o po to - paprasčiausiai pasikeisti šepečio galvutę už 3 eurus. Tad per trejus metus sutaupysite 20 eurų.
Naudodami valymo įrankius iš natūralių medžiagų sumažinsite ir atliekų kiekį. Pavyzdžiui, įprasta indų plovimo kempinė yra pagaminta iš poliuretano - naftos produkto, kurio neįmanoma perdirbti. Jis suyra per šimtus metų. Dar blogiau yra tai, jog antibakterinės indų plovimo kempinės dažnai mirkomos triklozane, kuris sukelia kepenų ir skydliaukės ligas.
Pašalindami tokias kenksmingas medžiagas iš namų atsikratome ir jų daromos žalos.
Ekologiškas indų ploviklis, grindų valiklis ar kiti eko ženklais pažymėti gaminiai - puikus būdas greitai išsirinkti artimųjų sveikatą ir aplinką tausojančią prekę. Eko standartai užtikrina, jog tokių valiklių sudedamosios dalys taip pat keičiamos taip, kad būtų naudojama kuo daugiau natūralios kilmės produktų.
Pirkdami švaros prekes venkite į valiklius paprastai dedamų kenksmingų medžiagų: perchloroetileno, triklozano, chloro, amoniako. Jos dirgina odą bei kvėpavimo takus ir gali reaguoti su kitomis jūsų aplinkoje esančiomis medžiagomis, keldamos sveikatai kenksmingą efektą.
Kitas lengvas būdas atpažinti labiausiai kenksmingus valiklius - įspėjamieji ženklai ant jų pakuočių. Užrašai „toksiškas vandens organizmams“, „kenksminga įkvėpus“ ar „smarkiai nudegina odą ir pažeidžia akis“ turėtų skatinti tokio produkto nepirkti.
Išbandykite alternatyvą - natūralius produktus, iš kurių lengvai pasigaminsite namų valymo priemonių. Dažniausiai naudojami: actas, valgomoji soda ir eteriniai aliejai.
Actas pašalina blogą kvapą iš rankšluosčių ir įvairių paviršių virtuvėje bei vonioje. Pakaks atskiesti jį su vandeniu santykiu 1:4. Gautame mišinyje 15 minučių pamirkykite rankšluosčius prieš juos skalbdami arba purkškite tiesiai ant valomų pavišių. Šį mišinį taip pat galite naudoti virduliams nukalkinti.
Maistinė soda puikiai pašalina nemalonius kvapus ir dezinfekuoja paviršius. Ištirpinkite ją vandenyje santykiu 1:4 ir gauta priemone valykite šaldytuvą, kad jame neliktų nemalonaus kvapo. Be to, žiupsnelis sodos padės lengvai pašalinti arbatos ir kavos dėmes iš mėgstamiausių puodelių.
Eteriniai aliejai suteikia malonaus kvapo, o kai kurie pasižymi ir antimikrobinėmis savybėmis. Citrusinių vaisių eteriniai aliejai padės išvalyti riebalų dėmes, o arbatmedžio eterinio aliejaus pagalba dezinfekuosite paviršius ir atbaidysite vabzdžius.
Pagrindinis namų gamybos valymo priemonių privalumas yra tas, jog visad žinote, iš ko jos pagamintos. Išbandykite lengvai pagaminamą universalų valiklį, kurį pasidarysite vos per kelias minutes.
Jums reikės: 2 stiklinių vandens, 0,5 stiklinės acto, 2 valgomųjų šaukštų maistinės sodos, 10 lašų arbatmedžio eterinio aliejaus, švaraus sauso indo, švaraus indo su purškimo antgaliu
Į didelį indą supilkite vandenį ir sodą.
Įpilkite acto.
Įlašinkite iki 10 lašų eterinio aliejaus.
Sumaišykite visus valiklio ingredientus.
Gautą skystį supilkite į indą su purškimo antgaliu.
Universalus valiklis tiks plytelėms, grindims ir įvairiems kitiems namų paviršiams valyti.
Ekologiškas namų valymas neįmanomas be sąmoningo vartojimo. Vertėtų naudoti tiek valymo priemonės, kiek rekomenduoja gamintojas, mat didesnis kiekis nereiškia geresnių rezultatų. Rekomenduojami naudoti kiekiai apskaičiuojami atliekant produkto bandymus, tad ant pakuotės nurodyto kiekio užteks norint pasiekti optimalų efektą.
Ekologiški produktai - lengva išeitis norint būti tikram, kad pasirenkamas išties aplinkai ir šeimai draugiškas gaminys. Eko ženklinimas liudija, kad prekės sudedamąsias dalis ir poveikį įvertino nepriklausomi ekspertai.
Eko ženklais ženklinami produktai, darantys mažesnį neigiamą poveikį aplinkai nei kiti tos pačios rūšies gaminiai. Juos jau įpratome matyti ant maisto prekių, tačiau eko ženklais gali būti žymima ir kitkas: kosmetika, baldai ar švaros prekės.
Dažniausiai sutinkami eko ženklai - ES „Ecolabel“, „Šiaurės gulbė“ ar „Mėlynasis angelas“. Pastaruoju ženklinami Vokietijoje pagaminti produktai.
ES „Ecolabel“ ženklą turi tik viena lietuviška buitinės chemijos linija - „Ringuvos“ gaminami „Balance“ produktai.
Ekologiškas valymo priemones sudarančios medžiagos lengvai suyra, jų pakuotės yra perdirbamos, o poveikis - optimalus, be nereikalingos žalos.
Kviečiame apžiūrėti ir įsigyti medinį Redecker indų plovimo šepetį iš mūsų parduotuvės, kuris taps ilgaamžiu, gamtai draugišku valymo įrankiu jūsų namuose.
