KAIP ATRODO FESTIVALIS BE ŠIUKŠLIŲ IR VIENKARTINIŲ INDŲ?
14Aug,2020

KAIP ATRODO FESTIVALIS BE ŠIUKŠLIŲ IR VIENKARTINIŲ INDŲ?

Rugpjūčio 7-9 dienomis Antalieptėje, Zarasų raj. vyko tvarus šeimos festivalis ZERO WASTE FEST'20.

 

Visos festivalio dekoracijos buvo sukurtos iš natūralių arba panaudotų medžiagų - automobilių padangų, palečių, dėvėtų baldų ir tekstilės. Nebuvo naudojami plastikiniai indai - dalyviai lėkštes ir puodelius atsivežė patys. 

 


 

Renginio dalyvių laukė įvairios dirbtuvės. Buvo galima patiems pasigaminti žemei draugiškų higienos produktų, atnaujinti pjaustymo lenteles ar kavos tirščius paversti dubenėliu sausainiams, išmokti gaminti veganiškus desertus. 

 

 

„Visų festivalio dalyvių prašėme sumokėti taršos kompensavimo mokestį, kuris skirtas padengti renginio ir jo pasiruošimo metu sukurtą angles dvideginio, vandens bei plastiko pėdsaką. Tai pirma tokio tipo iniciatyva Lietuvoje. Mes sekėme, kokiu transportu ir iš kur į renginį atvyko dalyviai, kokį maistą naudojo prekybininkai, kiek kilogramų atliekų išrūšiavome. Dabar apskaičiuosime festivalio paliktą pėdsaką gamtai, kurį kompensuosime remdami vietines iniciatyvas.“ – pasakojo viena iš festivalio organizatorių ir Urban Earth Lovers bendraįkūrėja Miglė Makuškaitė.

 

Organizatoriai kvietė atsigręžti į etiško vartojimo problematiką, tapti sąmoningesniems ekologijos, augalinės mitybos ir gyvenimo be atliekų klausimais ir pasisemti naujų tvarumo idėjų.

 

 

Vienas svarbiausių festivalio elementų - Urban Earth Lovers Talksdiskusijų erdvė. „Diskusijos tvarumo ir aplinkosaugos temomis išlieka svarbios. Gamtos tausojimas daugeliui mūsų atrodo kaip didelis, sunkus ir neįveikiamas žygdarbis. Pastebime, kad girdint apie kitų žmonių ir organizacijų sėkmingas iniciatyvas, matant gyvus pavyzdžius kaip iš atliekų sukuriamos renginio dekoracijos, kyla daugiau motyvacijos tvariam veiksmui kasdienybėje. Šiemet festivalyje kalbėjome apie vandens resursų tausojimą.“ – kalbėjo diskusijų erdvės kuratorė Laura Prievelytė-Juknė.

 

Festivalio dalyviai turėjo galimybę išgirsti

 

Benedikto Gylio įžvalgas apie sveiką gyvenseną, kasdienę rutiną maudytis šaltame vandenyje. Anot trisdešimtmečio interneto verslininko bei knygų autoriaus gyvenimo prasmė ir pilnatvė lengviau įsisąmoninama per minimalizmą, vertybes, susikoncentravimą į tai, kas svarbiausia. O kai ryte (net ir žiemą) neri į ledinį vandenį, kad ir kaip to nenori, padarai ir žinai, kad jau esi pasiruošęs dienos iššūkiams, niekas tavęs nenustebins.

 

 

Arnoldas Pranskevičius, Europos komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas, pristatė naująjį ES Žaliąjį kursą, pagrindinius jo tikslus, iššūkius ir galimybes. Kalbėdamas Arnoldas Pranckevičius pabrėžė, kad Europa siekia jog tvarumas ir ekonominis augimas eitų išvien.

 

Jėgas sujungė Lietuvos gamtos fondo vadovas, „Nyksta žuvys“ iniciatorius, Edmundas Greimas ir „Rimi Baltic“ socialinės atsakomybės vadovas Liudvikas Aleliūnas. Viena populiariausių Lietuvoje žuvų, tunas, dėl intensyvios komercinės žvejybos ir jos aplinkai daromos žalos, išmetamo anglies dvideginio kiekio, šiuo metu yra toks pat taršus kaip kiauliena. Pranešėjai pabrėžė, kaip svarbu atsisakyti ir mažinti nykstančių žuvų žvejybą, žūklę tralais, antibiotikais auginamos žuvies vartojimą.

 

Elina Chodzkaitė-Barauskienė, „AUGA group“ verslo plėtros vadovė kalbėjo apie tai ar galima gaminti maistą be kainos gamtai. Ekologinis ūkis nebūtinai yra tvarus ūkis, todėl kiekvienas vartotojas rinkdamasis prekes lentynose turi įvertinti ne tik ekologinį ženklinimą, bet ir įmonės tvarumo pastangas.

Valdemaras Gasparovičius, inžinierius įmonėje „UAB Visagino linija“, dalinosi apie tvarias iniciatyvas baldų pramonėje. 

 

 

Apie tai kas nutinka, kai šampūnas patenka į ežerą kalbėjo Lena Sokolovska, „Uoga uoga“ įkūrėja. Nesusimąstome, kad mūsų kosmetikoje gausu mikroplastiko dalelių, kurios lengvai keliauja pro vandens valymo filtrus ir savo kelionę užbaigia Ramiojo vandenyno „plastiko saloje“.

 

Kristina Purytė, mados verslo ir komunikacijos specialistė, pasakojo apie apie madą ir vandenį, kiek vandens sunaudojama kasdieniniams mūsų aprangos elementams pagaminti ir kaip tai, ką dėvime, galiausiai atsiranda ir mūsų stiklinėje vandens, kurią išgeriame rytais su citrina. 

 

 

Ieva Budraitė, aplinkosaugos aktyvistė dalinosi informacija, kad Ramiajame vandenyne plūduriuoja ir kasmet tankėja „Didžioji plastiko šiukšlių dėmė“, kurios plotas užima 1,6 mln. kvadratinių kilometrų. Ji pranešimo metu taip pat pristatė „River Cleanup"  akcijos rezultatus ir paaiškino, kodėl Europos Sąjungoje tik 32% upių yra geros ekologinės būklės, o Lietuvoje - vos kas antra.

 

Nuotraukų autorės Justė Cidilina ir Greta Mieliauskaitė

Palik komentarą