KAIP BŪTI TVARESNIU MOKYKLOJE?

rugpjūtis 21, 2020

Jau beveik į pabaigą einantis paskutinis vasaros mėnesis ir artėjantis rugsėjis daugeliui reiškia sugrįžimą į mokyklą/universitetą/darbą ar tiesiog pargrįžimą į savo darbingą rutiną.

Man asmeniškai, pagrindinė problema visuomet būdavo prisitaikyti prie naujos rutinos, suspėti visus reikalus ir vėl išmokti tinkamai organizuoti savo laiką.

Taigi, iš tiesų, šios problemos niekur neišnyko, bet kasmet su jomis vis lengviau susidoroju ir jau išmokau dėl jų nestresuoti.

Tačiau šiemet, dėl mano susidomėjimo tvaresne gyvensena, atsirado naujas galvosūkis – kaip išvengti atliekų mokslo metais? Laimei, atsakymus radau!

1. Visų pirma, siūlau peržvelgti savo turimas kanceliarines prekes – galbūt jų tarpe bus aplankalų iš senų metų? Vienas protingiausių sprendimų būtų panaudoti tai, ką jau turi. Jei nesunaudotų aplankalų neturite – panaudokite senus laikraščius ir/ar nesunaudotus tapetus! Tokiu būdu dar ir priduosite savo knygoms ir sąsiuviniams savotišką vintažinį stilių.

2. Užrašų knygutė. Nors tai nėra būtiniausias mokyklai daiktas – ji labai padės „iškrauti“ galvą ir susiorganizuoti savo laiką tinkamai. O kad pasirūpintumėte medžiais ir planeta – pirkite jas pagamintas iš perdirbto popieriaus ar kitų tvarių medžiagų. Pati savo turiu iš Urban Earth Lovers ir ja esu labai patenkinta! Bet taip pat rekomenduoju užsirašyti ten tik būtinus dalykus ir taupyti lapus, papildomus dalykus galima užsirašyti į telefoną ir/ar kompiuterį.

3. Tušinukas. Akivaizdu, kad tai yra kone pagrindinis mokyklai reikiamas daiktas (nebent mokotės internetu). Ir išeitis, nenorint naudoti gaminamų tušinukų iš plastiko, yra pirkti juos pagamintus iš perdirbtos medžiagos ar žolės (kurį turiu aš, taip pat iš Urban Earth Lovers), arba medinius.

4. Gėrimai ir maistas su savimi. Tikiu, kad daugelis moksleivių ir studentų turi įprotį laisvu laiku (per pertraukas) eiti į parduotuvę pirkti pietų, užkandžių ir vandens. Tačiau dažniausiai visi šie dalykai yra parduodami pakuotėse ir, greičiausiai, plastikinėse. Kad galėtume to išvengti – nešiokitės pietų dėžutes su savimi, šviežius vaisius ar sumuštinius galite suvynioti į bičių vaško maistines plėveles, o vandenį į savo gertuvę! Bandeles (ir kitus kepinius) valgyklose galite paprašyti į savo maišelį.

5. Naudokite aplinkai draugiškesnį transportą keliui iki mokyklos: jei arti gyvenate – tobuliausias variantas yra eiti pėsčiomis arba važiuoti dviračiu, na, o jei ne – naudokite pagal galimybę viešą transportą arba mokyklinį autobusiuką.

6. Dalinkitės savo žiniomis! Su mokytojais, klasiokais įvairiausiais būdais: per pristatymus ir projektus (jei galite pasirinkti patys temą) kalbėkite apie ekologiją, tvarų gyvenimą bei kaip kasdieniame gyvenime naudoti mažiau plastiko ir kitų atliekų. Arba per filmų žiūrėjimo pamokas siūlykite kurį nors apie ekologiją. Tikrai tikiu, kad atsiras žmonių, susidomėjusių jūsų pasakojama informacija.

7. Rūšiuokite! Žinau, kad yra tikrai nemažai mokymosi įstaigų, kur yra trys šiukšliadėžės popieriui, plastikui ir stiklui, tad naudokitės jomis! Tačiau jei tokių neturite – galbūt parodykite savo iniciatyvą, kad jos atsirastų ir mokykla būtų kiek ekologiškesnė.

Pabaigai, tik nuo mūsų priklauso mūsų kasdieniai įpročiai, kokią aplinką renkamės ir kokį pėdsaką šioje Žemėje paliksime. Svarbu – šie pokyčiai nėra sudėtingi, tereikia padaryti tą mažą žingsnelį link aplinkai draugiškesnio savęs ir kaskart į gyvenimą įvesti vis daugiau ekologiškesnių įpročių! Tačiau svarbiausia – nebūti pernelyg perfekcionistu ir nesistengti puoselėti tobulą zero waste gyvenimo būdą. Geriau, jei visi puoselėsime low waste filosofiją ir mažintume tiek atliekų, kiek mums yra įmanoma. O įmanoma mums yra daug!