gruodis 04, 2019
Tas nuostabus jausmas, kai išpakuoja ir nusišypso. Dar geresnis, kai dovana po kelių naudojimų neiškeliauja į sąvartyna arba tiesiog kaupia dulkes lentynose. Dairantis būdų kaip to išvengti sukūrėme 10 originalių ir tvarių dovanų sąrašą, kurios stebins, mokys, o gal net įkvėps pokyčiams. Žvilgtelk, galbūt surasi savo.
Kiekvieno herojus rytui reikia energijos užtaiso. Šis rinkinys skirtas aktyvaus miesto minimalisto dienos pradžiai. Aplinką ir sveikatą tausojančios priemonės padės sukurti gamtos įkvėptą ritualą. Be nereikalingų minčių ar gamtą teršiančių atliekų.
Ramybė ir sąmoningumas prasideda nuo nedidelių, kasdienių pasirinkimų. Šis minimalistinis rinkinys sukurtas natūraliems grožio ritualams. Tegul stresas ir miesto šurmulys lieka už vonios kambario durų. O atsakingai pagaminti grožio produktai pasirūpins jūsų mylimųjų oda ir plaukais be plastiko ir atliekų.
Tvarus ir atsakingas skutimasis gali būti paprastas, malonus ir nepriekaištingai švarus. Šis rinkinys skirtas kokybę ir natūralius produktus vertinančiam vyrui, kuris nepamiršta rūpintis tiek savimi, tiek aplinka.
Norint gyventi tvariau nebūtina nerti į kraštutinumus ar atsisakyti patogumų. Šis šventinis rinkinys skirtas tvariems eksperimentams virtuvėje. Funkcionalūs ir ilgaamžiai produktai padės žengti žingsnelį link aplinkai ir šeimai sveikesnių namų.
Šis rinkinys skirtas mėgautis ramiu, gamtos įkvėptu ritualu tiek namuose, tiek keliaujant. Lengvos ir patogios priemonės padės sukurti minimalistišką vonios interjierą, produktai tilps ir kelioniniame krepšyje. Rytai, lydimi tvarių, itin kokybiškų priemonių padės susikaupti, atsipalaiduoti ir pasiruošti dienos iššūkiams.
Sezoninis šampūnas jaukiems žiemos dušo ritualams. Sudėtyje esantis smulkintas cinamonas ir jo lapų eterinis aliejus švelniai stimuliuoja galvos odą, taip padėdamas suaktyvinti kraujotaką ir skatinti plaukų augimą. Cinamonui draugiją palaiko kardamonas, kalendros, apelsinai ir šilta, saldi vanilė. Natūralus, ekologiškas, šokoladu kvepiantis kakavos sviestas kondicionuoja, minkština ir saugo plaukus nuo žiemos šalčių, o hidrolizuoti ryžių baltymai sulaiko plaukų drėgmę bei suteikia jiems švelnumo ir blizgesio.
Puikus pasirinkimas gamtos mylėtojams – prabangus kietasis kūno kremas supakuotas be jokių plastiko atliekų į 100% perdirbamo kartono dėžutę! Kremas pagamintas iš aukščiausios kokybės ekologiško kakavos sviesto ir kokosų aliejaus, todėl minkština ir maitina sausą ar net uždegiminę odą. Arkties braškių sėklų aliejus veikia kaip antioksidantas, todėl apsaugo odą šaltuoju metų laiku. Subalansuotas laurenių ir bosvelijų aromato derinys padeda apsivalyti nuo neigiamų minčių ir pajusti vidinę pilnatvę.
„Man gėrimą be šiaudelio“. Ar kada pagalvojai kaip paprasta tai pasakyti? Išbandėme savo kailiu ir įspūdžiai nenuvylė. Galų gale, visai nebūtina savo pokyčių pradėti kavinėje, geriausi pokyčiai prasideda ne kur kitur, o namuose. Ir štai vieną dieną čia nebelieka nei vieno plastikinio šiaudelio. Vietoj jų medvilniniuose maišeliuose saugomi daugkartinio naudojimo metaliniai jų pusbroliai.
Iš pradžių reikėjo priprasti visur neštis savo gertuvę, tačiau greitai tai tapo savaime suprantama ir netgi patogiau nei kaskart ieškoti kur įsigyti buteliuką vandens. Keliaujant, sportuojant, iki vėlumos užsisėdėjus darbe, žygių ar pasivaikščiojimų gamtoje metu gertuvė – geriausia kompanionė ir minimalizmo bendražygė.
Mėgstantys gaminti virtuvėje praleidžia bene didžiąją dalį savo laisvo laiko. Sukasi ir vargu ar pastebi, kiek daug nereikalingų ir retai panaudojamų daiktų joje yra. Kai radome bičių vaško plėvele, kartu atėjo ir suvokimas, kad mažiau yra daugiau. Jos puikiai tinka išvykoms, išlaiko maistą šviežią, gali būti panaudojamos kaip maistinė plėvelė, maišelis užkandžiams, pakuotė pirkiniams, pyrago gabalėliui ar sūriui.
Per šias Kalėdas rinkis tvarias, kokybiškas ir aplinkai draugiškas dovanas.
Daugiau dovanų idėjų rasi ČIA.
lapkritis 13, 2019
Birželio mėnesį vykusiame festivalyje “Būtent!” inicijavome diskusiją apie tai ar “zero waste” judėjimas yra mada kuri greit pasibaigs? O gal beatliekio gyvenimo filosofija gali sukurti reikšmingą pokytį Lietuvoje?
Kviečiame žiūrėti visą diskusijos įrašą ir pasidalinti savo mintimis apie Lietuvoje populiarėjantį “zero waste” gyvenimo būdą ir būtinus pokyčius siekiant tvaresnės visuomenės.
Diskusijos dalyviai:
Socialinės atsakomybės strategijos ir vystymo vadovė „Rimi Baltic“ Renata Sagatauskė,
Socialinės inciatyvos „Kūrybos kampas 360“ įkūrėjas Giedrius Bučas,
Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė Agnė Bagočiūtė
Diskusijos moderatorė: žurnalistė Milda Noreikaitė
spalis 31, 2019
Parengė Anelė Raudytė-Petrauskė
Tėtis miškininkas – lyg laimingas bilietas ekologiško gyvenimo loterijoje. Neprisimenu, kad kada būčiau girdėjusi pamokymus apie šiukšlinimą, rūšiavimą, vandens ar elektros taupymą. Atrodo, kad viską man pasakydavo tėčio žvilgsnis glostantis kiekvieną medį. Kartu ir nesibaigiančios istorijos apie miško gyvenimą, o kartais ir apie „blogiečius“ – gesintus gaisrus, prišiukšlintas poilsiavietes, per naktį iškirstus ir pavogtus medžius.
Į dažnai tėvus kamuojantį klausimą „Ką veikti? Man nuobodu!” vieną dieną gavau labai paprastą atsakymą – „Eik gatve tolyn ir rink šiukšles“. Mintis pasirodė lyg kažkokia gėdinga, bet kartu įdomi. Griebusi draugę patraukiau į medžioklę, o po kelių valandų tėčiui jau rodėme mūsų laimikius.
Tačiau kaip sudominti ir išugdyti vaikus pasaulio mylėtojais, kai išsilavinimas visai ne miškininko ar ekologo, galvoje nėra augalų lotyniškų pavadinimų, o biuras irgi ne pora tūkstančių kvadratų miško? (Beje, susitikti ir vaikus supažindinti su tikru, savo darbą dievinančiu miškininku galima užsukus į „Pasimatuok eigulio kepurę“!)
Tikiu, kad ekologiška ir tvari vaikystė tikrai įmanoma bet kokiomis sąlygomis, o mūsų ateitis dar labai mažų, bet jau sąmoningų žmonių rankose.
Žaislai. Didžiausias mažųjų turtas. Tačiau vaikams augant daugėja ir žaislų, o ir tokių, kurie pusiau sulūžę, neturi ratų ar akių. Anot Bea Johnson knygos „Namai be atliekų“ reikėtų nuo pat pirmųjų dienų stengtis užkirsti kelią į namus plūstančiai plastikinių žaislų armijai. Rinktis medinius ar iš kitų natūralių medžiagų pagamintus. Nepamiršti, kad geriau vienas kokybiškas nei dešimt vienadienių linksmintojų.
Jau nusibodusius, bet dar dailius ir veikiančius žaislus pyplys/ė galėtų pats atrinkti labdarai, pasidalinti su kitais mažyliais. Taip kurtųsi ne tik minimalisto, bet ir socialiai atsakingo, dalintis mokančio žmogaus tradicijos.
Daugybę žaislų lengva pasigaminti ir namie. Juk kartais paprasta kartoninė dėžė virsta rūmais, mašina ar spinta į Narniją, kol brangūs žaislais prašmatniomis etiketėmis tyliai verkia kamputyje.
Rudenį žaislais tampa įvairiaspalviai lapai, kaštonai ar šermukšnio šakelės, kurie taip pat gali sulipti į nepaprasto grožio vainiką namams papuošti. Kartu su tėvais išskaptuoto moliūgo nepakeis jokia pirktinė dekoracija, o nuotykių istorijų ir personažų kūrimas tokio žibinto šviesoje sužadins kiekvieno mažylio vaizduotę.
Į mišką! Atvažiavus į kaimą ar mišką, kiekviena diena gali tapti mažu nuotykiu. Eiti rinkti riešutus, grybus ar uogas? Knygos ar programėlės pagalba bandyti atpažinti medžius ir vabalus? Rinkti rudeninius lapus? Stebėti paukščius? Susirasti gretimą ūkį ir eiti susipažinti su naminiais gyvuliais, ką jie veikia ir kuo juos maitina? Pačiam/pačiai pasodinti daržoves ir jomis visą vasarą rūpintis (puikiai tinka ir balkone!), o rudenį skanauti sunkaus darbo įrodymus? Tokios ir panašios veiklos padės išlipti iš visų patogumų burbulo ir ištrins klausimus, ar bulvės auga parduotuvėje.
Receptai. Lietuvoje ne tokia populiarus, bet dažnai filmuose iš už Atlanto matomas veiksmas susėdus prie stalo padėkoti už maistą, galėtų tapti puikia šeimos tradicija. Vaikams svarbu žinoti patiekalo kelią nuo grūdelio iki šaldytuvo. Taip pat ir jo kainą, kuri tikriausiai sustabdys nuo švaistymosi maistu. Gražus lietuviškas paprotys sakantis pabučiuoti ant žemės nukritusią duonelę formuoja pagarbą kasdieniam valgiui.
Nors parduotuvės ir pilnos pačių įvairiausių, iš tolimų kraštų atkeliavusių produktų, niekas nepakeis naminių patiekalų. Sausainių ar pyrago kepimas taip pat gali virsti kassavaitine tradicija, kuri parodys, koks sudėtingas, bet malonus yra gamybos procesas, ir koks džiuginantis būna rezultatas. Tokie kepiniai gali virsti ir Kalėdinėmis dovanėlėmis seneliams ar kitiems artimiesiems.
Užsinorėjus naminius kepinius skanauti lauke į kuprinę nepamirškite įsidėti asmeninės daugkartinio naudojimo gertuvės, dailaus puodelio karštam šokoladui, daugkartinio naudojimo maišelių ir įrankių iškylai lauke. Šie daiktai padės ateityje vengti vienkartinio plastiko ir suformuos įprotį visada juos nešiotis su savimi. Naujajai kartais nereikės keisti įpročių, nes ji net nežinos, jog gali būti kitaip!
Caleb Oquendo, Pexels nuotrauka
Šiukšlės. Lengviausiai veiksmai tampa įpročiais juos pateikiant žaidimo forma. Kodėl visai šeimai neišsiruošus į šiukšlių medžioklę, nesirungiant, kuris daugiau ir įdomesnių šiukšlių surinks? Laikas kartu, grynas oras ir išvalytas miško plotas garantuoja pliūpsnį laimės hormonų. Be abejo, švarinimosi akcija „Darom“ turėtų būti įrašyta į nacionalinių šeimos švenčių sąrašą. Norintys visą šiukšlių kelionę pamatyti iš arti gali keliauti ir į ekskursiją po sąvartyną.
O su visais surinktais lobiais jau galima žygiuoti prie rūšiavimo konteinerių ir po truputį mokytis, kokios spalvos konteineriui, kuri šiukšlė priklauso. Namuose padės spalvingos dėžutės, kurios atpratins nuo noro viską mesti į vieną kibirą.
Drabužiai. Atrodo, kad pasaulyje yra dvi žmonių grupės – tie, kuriems dėvėtų rūbų parduotuvės kelia siaubą, ir tie, kurie mėgsta pasikuisti, rasti stiliaus perliukų. Vertėtų nueiti su mažaisiais, leisti jiems išsirinkti kelis eurus kainuojantį dirželį ar šaliką ir taip nubraukti visus prietarus nuo tokio tipo parduotuvių. Paauglystės eksperimentų metu vaiko hobis eiti į dėvėtų drabužių parduotuves sutaupys krūvą pinigų!
Vonios pramogos. Vonios kambarys dažniausiai būna pilnas mažų ir didelių buteliukų, o to pasekoje ir daugybės plastiko atliekų. Kodėl gi nuo pat vaikystės nepradėjus naudoti tvaresnių priemonių? Mažiems dantukams puikiai tiks bambukiniai šepetėliai, o kempinėlėje ar plaukų šepetyje taip pat gali būti 0 plastiko. Vonios pramogos tikrai gali tapti tvaresnės!
Kas vyksta su mūsų pasauliu? Sudėtingiausias temas paaiškinti tikrai nelengva. Ką reiškia klimato atšilimas? Kodėl močiutė sako, kad dabartinės žiemos visai kitokios nei jos laikais? Kodėl reikia taupyti vandenį ir elektrą? Laimei, į pagalbą ateina literatūra. Luca Mercalli savo knygoje „Na ir karštis!“ ieško atsakymų į šiuos klausimus, spalvingomis iliustracijomis pasakoja, kas vyksta su mūsų planeta ir kaip galėtume jai padėti. Svarbiausia (!) nepateikti šios ir panašios informacijos dramatiškai, nesukelti vaikui košmarų apie pasaulio pabaigą, bet įkvėpti optimizmo rūpintis mūsų visų namais.
Transportas. Visas šias vietas ir veiklas galima pasiekti viešuoju transportu, dviračiais, paspirtukais ar pėsčiomis. Mašina visada patogu, bet ne taip linksma, kaip pirkti bilietus, ieškoti savo vietų traukinyje ar krautis daiktus į dviračių žygį. Maži pokyčiai veda į didelius nuotykius.
Desertui – ne vadovėlinio, o pačio tikriausio tėčio, Simono Urbono, patarimai kaip mokyti savo vaikučius tvarumo ir meilės gamtai bei pasauliui.
Kaip mokote/ar mokote vaikus nešiukšlinti, rūšiuoti, taupyti išteklius; pratintis važinėti autobusu ir panašiai?
Tikriausiai geriausias pavyzdys vaikams yra pačių tėvų pavyzdys, tad šioje vietoje stengiuosi visada nepraeiti pro numestą šiukšlę ir ją pakelti. Kartais net nelabai noriu pats, nes atrodo beprasmiška, bet žinau, kad tai fiksuoja vaikai. Tad rodydamas jiems pavyzdį pats kuriuosi sau įprotį. Taip įpratome, kad eidami į darželį tiesiog ieškome šiukšlių ir jas prinešame iki šiukšlių dėžės.
Kalbant dėl taupymo vaikai turi taupykles, į kurias deda savo pinigėlius. Turime pasidarę taupyklę, į kurią sudėjau tiek centų, kiek kainuoja visą dieną leidžiamas vanduo iš krano ir palikta šviesa tualete. Šis vaizdinis pavyzdys jiems leidžia suprasti, kaip sunku tokią sumą sutaupyti ir kaip greitai ją galima išleisti. Tai labai padėjo jiems niekada nepamiršti išjungti elektros ir vandens įsipilti tiek, kiek tikrai reikės.
Nevažinėjame autobusu, nes gyvename netoli nuo visų mums reikalingų objektų. Aš beveik visame Vilniuje reikalus tvarkausi su paspirtuku, net ne elektriniu, tad vaikai irgi mėgsta keliauti šia transporto priemone. Visi mūsų vaikai naudojosi vežimais iki tada kol išmoko eiti, tad stengiamės kuo daugiau judėti savomis kojomis, aš ypač mėgstu keliauti pėsčias, tad tikiuosi tai įkvėps ir mano vaikučius.
Gal pastebėjote, kad ypatingos metodikos padeda?
Kalbant apie metodikas, tai turime tradiciją iškeliauti į miškus rinkti šiukšlių. Vaikams tai jų savaitgalinis darbas, už kurį jie gauna algą. Manau, suvokdami kaip sunkiai uždirbami tie keli eurai jie patys daug labiau supras, kad šiukšlinti gamtą yra tiesiog nenormalu. Tai veikia, nors visada reikia apie tai šnekėti ir galvutėse pasėti tą sąmoningumo sėklą. Ilgas ir atsakingas darbas, bet jis tikrai to vertas.
Ar sunku vaikus sudominti leisti laiką gamtoje? Gal rekomenduotumėte žaidimų/užsiėmimų su vaikais lauke ar namie?
Gamtoje visiems vaikams yra smagu, tad jei tai tampa gražia tradicija, manau visi vaikai verčiau rinksis gamtą nei buvimą namie. Stengiamės būti lauke kuo daugiau.
Tiesiog reikia tapti vaiku kartu su savo vaikais ir gamta tampa geriausia vieta žaidimams, atradimams ir kūrybai. Joje yra viskas, ko reikia improvizacijoms ir saviems žaidimams, tad svarbiausias dalykas yra tiesiog būti, mėgautis ir žaisti jų kuriamus žaidimus su jų taisyklėmis. Vaikams patinka rinkti, ieškoti, tad visada žaidimas surasti kažką pirmam yra labai užvedantis ir įdomus. Galima sukurti legendą apie kokį gyvį ar augalą ir bandyti jį atrasti. Kaip kad su paparčio žiedu, juk jo ieško net suaugę. :) Būnant su vaikais į dangų galima žiūrėti ne vien dėl to, kad suprastume, koks oras ir ar reikia skėčio, su vaikais į dangų galima žiūrėti ieškant dramblių iš debesų. Tūkstančius metų veikiantis ir vaizduotę lavinantis žaidimas. :)
Iš asmeninės Simono Urbono Facebook paskyros
spalis 29, 2019
Anelė Raudytė-Petrauskė
Parduotuvėse jau skamba kalėdinė muzika, o prie įėjimo pasitinka blizgantys maišeliai, vyniojimo popierius ir spalvoti kaspinai. Pora išleistų eurų galėtų išspręsti visas šventinio pakavimo problemas, bet kodėl nepasirinkus įdomesnio kelio ir nepapuošus dovanų savaip? Žemiškos spalvos vietoj iššaukiančių tonų, kvepiančios medžių šakelės vietoj plastikinių aksesuarų? Žemiau esantys patarimai minimalistiniame įpakavime sutalpins maksimalų jausmų kiekį.
Dovanų popieriumi gali tapti bet kas: laikraščiai, žurnalai, senų knygų puslapiai, žemėlapiai, nuotraukos...
Tie, kurie negali nerašyti, popierių gali išmarginti mėgstamomis frazėmis, eilėraščiais, o gal net paslėptu meilės prisipažinimu? Ant jo galima piešti, klijuoti iškarpas ar berti iš atostogų parsivežtą smėlį.
Jei joks popierius netenkina, visai nesunku jį pasigaminti patiems. Iš bulvių puselių išsipjovę norimą formą ir pamirkę ją guaše galite nesunkiai sukurti savo vienetinį ornamentą.
Nuotrauka iš lamesa.de
Egzotiškiausias ir turbūt mažiausiai pažįstamas pakavimo būdas. Paprasta medžiagos skiautė gali virsti daugybe skirtingų pakavimo variantų. Nereikia daugiau nieko apart jos ir rūpestingai išrinktos dovanos. Pernai supažindinome su pagrindiniais pakavimo būdais, šiemet taisyklės nesikeičia.
Dar vienas labai paprastas, bet originalus būdas – dovanas užkonservuoti. Reikės tik stiklainių nuo uogienės, spalvingų etikečių su palinkėjimais ir dangtelių ar popieriaus/medžiagos skiaučių.
Nuotrauka iš countryliving.com
Vietoj jau pabodusių blizgančių kaspinų galite naudoti natūralaus pluošto juosteles, džiovintas gėles ar vaisius, vaistažoles, riešutus, kankorėžius, naminius sausainius, nostalgiškas vaikystės nuotraukas. Siekdami minimalizmo venkite naudoti lipnią juostą, dar kartą panaudokite jau turimus maišelius, popieriaus atraižas.
Nuotrauka iš Style My Pretty
Greitoji mada pirkti kelias dešimtis atvirukų ir ant jų brūkštelėti lakonišką „Linksmų švenčių!“ turėtų virsti į madą atvirukus gaminti patiems. Nebijokite atviruko viduje palikti padėką už kartu praleistas akimirkas, nuotykius ar įveiktus iššūkius. Nuoširdūs ir paprasti žodžiai visada laimės kovą net prieš pačius įmantriausius naujametinius eilėraščius.
Nepamirškite po švenčių susirinkti viską, ką galėtumėte panaudoti kitais metais, nes ateityje sau tikrai padėkosite!
Nuotrauka iš villivarpunen.blogspot.fr
rugsėjis 19, 2019
Parengė Laura Prievelytė-Juknė
Plastikinės maisto pakuotės daugelio namuose sudaro didžiąją dalį atliekų. Per metus kiekvienas iš mūsų Lietuvoje išmetame vidutiniškai 20 kg plastikinių pakuočių. Todėl atsisakius arba perkant mažiau supakuoto maisto galima sumažinti neigiamą poveikį gamtai. Šiame įraše dalinamės Urban Earth Lovers komandos patarimais ir idėjomis, kaip ir kur pirkti maisto produktų be pakuočių Vilniuje.
Pirmiausia, pasirūpink savo daugkartiniais indeliais, kuriuos naudosi maisto transportavimui iš parduotuvės į namus. Tai gali būti drobiniai maišeliai, užsukami stiklainiai, silikoniniai maišeliai, priešpiečių dėžutės, bičių vaško plėvelės.
Keliaudami į parduotuvę su savimi pasiimame du didelius medžiaginius maišus ir bent šešis mažesnius maišelius daržovėms, vaisiams ir biriems produktams. Jei neturi daugkartinių maišelių - gali juos pasigaminti iš senos užuolaidos ar paklodės arba panaudoti namų stalčiuose gulinčius skaidrius plastikinius maišelius. Geriausiais būdas padėti gamtai - naudotai tai, ką jau turime.
Su savo maišeliais nusipirkti daržovių, vaisių, sveriamų riešutų ar džiovintų uogų galima beveik visuose prekybos centruose. Pirmą kartą šiek tiek nedrąsu išsitraukti savo medžiaginį maišelį ir į jį susidėti bulves ar morkas. Galvoje sukasi mintys: ar taip galima? Ką man pasakys parduotuvės personalas? Išbandžius paaiškėja, kad nesulauki tiek daug aplinkinių dėmesio, kiek, galbūt, tikėjaisi, o kasininkai teigiamai reaguoja į tvaresnį įpakavimą.
Dažnai prekybos centruose sunku rasti neįpakuotų lapinių daržovių ir prieskoninių žolelių. Didžiausią šių produktų asortimentą siūlo vietiniai turgeliai. Su savo maišeliais apsiperkame Halės, Benedikto, Kalvarijų turguose. Taip pat mobiliuose ūkininkų turgeliuose, kuriuos galima rasti skirtingose Vilniaus miesto vietose:
Birius produktus, tokius kaip makaronai, ryžiai, grikiai ir kitos kruopos perkame specializuotose ekologiškose parduotuvėse Zeroteka ir Alpana Unpacked. Sveriamų lietuviškų kruopų galima nusipirkti ir salotų baro “Mano guru” krautuvėlėje. Tokiose parduotuvėse galima atsinešti savo užsukamą stiklainį, dėžutę ar maišelį ir prisipilti sveriamų birių produktų. Mums labiausiai patinka naudoti natūralios medžiagos maišelius iš medvilnės arba lino. Tokiame maišelyje produktas gali lengvai “kvėpuoti”.
Sveriamus prieskonius, kavos pupeles ir arbatą perkame nedidelėse specializuotose krautuvėlėse “Aliejus” ir “Gėrybių ragas”. Taip pat šių produktų galima rasti beveik visuose turgeliuose.
Tiems, kas ieško pieno arba mėsos produktų juos įsigyti prekybos centruose gali būti sudėtinga. Pirmiausiai dėl griežtų higienos reikalavimų. Prekybininkai nenori prisiimti atsakomybės už pakuotės atsineštos iš namų švarą ir nesaugų maisto pateikimą.
Turguje viskas paprasčiau. Paprašius įpakuoti sūrio gabalėlį į savo atsineštą bičių vaško plėvelę, dažniausiai nekyla jokių nesklandumų. Ūkininkų produkcijos galima užsisakyti ir internetu, tam galima pasinaudoti Facebook grupėmis:
Ieškant ir perkant maisto produktus internetu 100% išvengti plastikinių pakuočių nepavyks. Tačiau atradome kelias alternatyvas, kurios padeda sumažinti įpakavimų kiekį. Mėgstantiems patogų prekių pristatymą į namus Barbora neseniai pristatė “zero waste” namų bei higienos prekių kategoriją ir galimybę rinktis popierinius pirkinių maišus. Ekologiškos produkcijos tiesiai iš ūkininkų galima užsisakyti Gilės kromelyje, Kaimas į namus, Ekomarket.
Svarbu suprasti, kad “zero waste” apsipirkimas niekada nebūna visiškai “zero”. Net jei į namus neparsinešame pakuočių, gaminant ir transportuojant maisto produktus susidarė atliekų. Produktui užauginti ir pagaminti buvo naudojama energija, transportavimui iš gamintojo šalies į Lietuvą naudojamos didelės apsauginės plastikinės pakuotės.
Pirkdami vietinę, sezoninę produkciją galime sumažinti transporto sugeneruojmą CO2 kiekį. Rinkdamiesi ekologiškai užaugintą maistą tausojame savo sveikatą ir apsaugome dirvožemį ir vandens telkinius nuo kenksimngų cheminių medžiagų. O labiausiai mūsų paliekamą aplinkosauginį pėdsaką sumažinti padeda savo darže auginamos daržovės ir vaisiai ar tiesiog ant palangės auginamos prieskoninės žolelės.
rugsėjis 05, 2019
Parengė Ieva Vilkė, nuostabaus lietuviško tvaraus gyvenimo tinklaraščio - Dar Kas Nors - autorė.
Kai pirmąkart išgirdau apie zero waste (liet. gyvenimas be atliekų), palaikiau tai puikiu asmeniniu iššūkiu. Susižavėjau žmonėmis, net kelerių metų atliekas talpinančiais į nedidelį stiklainėlį ir kaipmat ėmiausi to siekti pati, pirmiausia atsisakydama vienkartinio plastiko. Tokiu būdu, kaip itin dažnai pasitaiko zero waste naujokams, pati kaišiojau sau pagalius į ratus, išsikeldama nepasiekiamą tikslą. Užuot džiaugusis savo žiniomis ir pasiekimais, sielojausi dėl „nesėkmių” – dėl kiekvienos papildomos pakuotės. Gerai, kad mane laiku sudrausmino artimieji, įtikinę, kad graužtis yra beprasmiška. Šiandien, praėjus metams nuo pirmosios pažinties su zero waste, vis dar „pašiukšlinu“, tačiau ir toliau aistringai propaguoju šį judėjimą, tik žvelgiu į jį kitaip.
Pasak aplinkosaugos ekspertų, besikaupiančios žmonijos atliekos tarsi matuoklis byloja apie didžiulį gamtai – o tuo pačiu ir sau – keliamą pavojų. Natūralu, kad žmonės, suvokę atliekų krizės mastą, nenori jos gilinti dar ir patys. Zero waste aktyvistai stengiasi nieko neišmesti į sąvartyną, neleisti atliekoms kauptis gamtoje, vartoti tik ilgaamžius ir daugkartinius daiktus, kuriuos galima pakartotinai naudoti ir perdirbti. Zero waste filosofija yra puikus būdas pasijusti geresniu, gamtą tausojančiu žmogumi, tik yra vienas „bet”...
Dabartinė mūsų visuomenė visai ne zero waste. Joje iki šiol įprasta patogiai naudotis vienkartiniais daiktais ir pakuotėmis, o tada juos lengva ranka švystelti į šiukšlių dėžę. Tokioje visuomenėje zero waste atrodo sudėtinga, keista, kraštutinė ir tik nedaug kam pasiekiama ar patraukli gyvensena. Reikia pripažinti ir dar kai ką – zero waste gyvensena taip aukštai iškėlė sąmoningo vartojimo kartelę, kad absoliuti dauguma žmonių tam niekada nesiryžtų. Iš tiesų zero waste turėtų tapti visos žmonijos tikslu.
Taip atsitiko, kad aš ir jūs, skaitantieji šį įrašą, esame vieni iš pirmųjų tai suvokusių, jaučiantys pareigą rodyti pavyzdį, kaip gyventi. Asmeniškai aš nusprendžiau „nepersistengti“, grįžti žingsneliu atgal, ir kelti naują tikslą. Tapau zero waste aktyviste „prigaminančia“ šiek tiek atliekų, bet gerokai mažiau už kitus. Štai, statistinis lietuvis per metus išmeta apie 50 kg maisto, todėl stengsiuosi išmesti mažiau. Jei visi Žemės gyventojai gyventų taip, kaip gyvena vidutinis lietuvis, mums kasmet prireiktų apie du tris kartus daugiau išteklių, nei Žemė spėja sugeneruoti. Todėl pati kaip įmanydama sieksiu gyventi taip, kad planeta įstengtų mane aprūpinti (pagal ekologinio pėdsako skaičiuoklę). Taip ir toliau rodysiu teigiamą pavyzdį, o tokia gyvensena galbūt pasirodys prieinamesnė ir kitiems. Visuomenei keičiantis ir tobulėjant laipsniškai augs ir mano tikslai, taip, kad neužsivaikyčiau pati savęs.
Atsikračiusi minties gyventi „visai visai“ be atliekų, prisiminiau, ko pirmiausia išmokau iš zero waste. Daugelį zero waste principų pritaikiau visai be vargo, palengvindama dalią ne tik gamtai – pažabojus savo vartotojišką apetitą, sumažinus daiktų ir šiukšlių lengviau gyventi pasidarė ir man pačiai.
Štai dalis to, ką supratau iš zero waste judėjimo, ir kaip tai mane pakeitė:
Ką nors išmesdami, kartu švaistome Žemės išteklius. Tiesiog netekau amo sužinojusi, kaip vartotojiška visuomenė pereikvoja Žemės išteklius, naudodama juos sparčiau, nei šie spėja atsinaujinti. Negana to –mus ir toliau skatina nežabotai vartoti ir mėtyti. Ši žinia mane privertė kitaip pažvelgti į turimus daiktus, stengtis, kad jie kuo ilgiau nevirstų atliekomis. Prisijaukinau minimalizmą ir supratau galinti išsiversti su kur kas mažiau daiktų (atitinkamai ir mažiau atliekų). Kaip savo knygoje rašė tvaraus prekės ženklo Patagonia įkūrėjas Yvonas Chouinardas, geriausia, ką kiekvienas asmeniškai galime daryti vardan gamtos – vartoti mažiau, o turimus daiktus naudoti kuo ilgiau. Pradėjau labiau vertinti turimus daiktus, nes suvokiau, kiek išteklių išeikvoja jų gamyba ir transportavimas.
Pasirodo, sąvartynai yra tikras ekologinis nesusipratimas. Naiviai manome, kad išvežę atliekas į sąvartyną jų atsikratome ir galime būti ramūs. Sąvartynuose yrančios atliekos išskiria daug metano dujų, dėl kurių atmosfera šyla 20–80 kartų sparčiau, nei nuo CO2. Neretai plastiko atliekos iš sąvartynų patenka į vandenynus ir smarkiai sutrikdo natūralią vandens ekosistemą. Tai sužinojusi, pradėjau aiškintis, kokias atliekas galima perdirbti, ir ėmiau atsakingiau rūšiuoti. Sužinojau, kad didžiosios dalies plastiko atliekų perdirbti neįmanoma, todėl ėmiau kaip įmanoma vengti vienkartinio plastiko. Apsidžiaugiau, kad vienkartiniam plastikui yra labai daug alternatyvų, kurias kasdien naudoti dar ir patogiau, pavyzdžiui, medinis šepetėlis indams plauti, metalinis skustuvas ir menstruacinė taurelė.
Natūralioje gamtoje nėra jokių atliekų - viskas, kas žūsta ar nunyksta, tampa kažkieno maistu. Jei žmonių planetoje būtų mažiau, o jie vartotų mažiau, gamta „susitvarkytų” ir pati – sėkmingai absorbuotų mūsų atliekas. Bėda ta, kad žmonės šiukšlina taip sparčiai, kad gamta niekaip nepajėgi su tuo susidoroti. Zero waste filosofija paskatino mane sulėtinti gyvenimo tempą, kad nešiukšlinčiau per skubėjimą. Išmokau neskubėdama gurkšnoti kavą kavinėje iš keraminio puodelio – drauge apsieinu be vienkartinio indelio, pailsiu, pasišnekučiuoju su draugėmis. Neskubriai susiruošiu apsipirkti: susidarau pirkinių sąrašą, numatau, kiek ir kokių daugkartinių maišelių pasiimti. Vienkartinių daiktų neva teikiamas patogumas nėra toks jau ir patogus, jei nuo to kenčia gamta ir žmonės.
Mūsų pačių paliekamos atliekos yra labai svarbi mūsų ekologinio pėdsako dalis, bet tai tik viena medalio pusė – nė nenutuokiame, kad iš tiesų tas pėdsakas yra kur kas gilesnis. Svarbu suprasti, kad daiktas daiktui nelygus, ir pradėti vartoti sąmoningiau. Dabar ką nors pirkdama stengiuosi kuo daugiau sužinoti apie gaminio kilmę, ar iš toli jis pas mane atkeliavo. Kuo toliau daiktai keliauja, tuo daugiau pakeliui priteršia ir atliekomis, ir išskiriamu CO2 kiekiu. Jei įmanoma, sužinau, kaip tie daiktai gaminami – ar švariai ir saugiai tiek gamtai, tiek žmonėms, – ar saugu jais naudotis. Ieškau informacijos ir apie tai, iš ko susideda mano pačios ekologinis pėdsakas. Vadovaudamiesi zero waste filosofija neretai pernelyg susitelkiame į plastiko atliekas – o juk maisto atliekos yra dar kenksmingesnės. Nemėtyti maisto man pasirodė daug lengviau, nei gyventi be plastiko, tad nuo to ir pradedu.
Visi galime pradėti nuo paprasčiausių zero waste pokyčių ir džiaugtis pasiekę kad ir mažų asmeninių tikslų. Kaip mums pavyks toliau gyventi be atliekų, priklausys nuo visų. Bus naudingiau, jei milijonai žmonių vartos, švaistys ir šiukšlins mažiau, nei aš gausiu galą, stengdamasi tobulai gyventi pagal zero waste filosofiją.
rugpjūtis 22, 2019
Parengė Laura Prievelytė-Juknė
Prieš kelis metus mažais žingsniais į buitį ir kasdienybę įsileidau minimalizmą ir sąmoningą vartojimą. Šioje kelionėje pasikeitė ir mano spinta. Pamėgau drabužius derinti kapsulės principu. Turiu nedidelę spintą: 30-40 daiktų. Drabužius perku retai. Atsirenku kokybiškus ir nesenstančio dizaino drabužius, kurie gali tarnauti kelis metus. Garderobą dažniausiai atnaujinu du kartus per metus, artėjant pavasario ir rudens sezonui.
Kasmet į sąvartynus Lietuvoje išmetame dešimtis tūkstančių tonų drabužių. Mados industrija sukuria daugiau šiltnamio dujų, nei lėktuvai ir transporto pramonė. Siekiant sumažinti mūsų neigiamą poveikį aplinkai atsakingas mados pasirinkimas yra ypač svarbus.
Šiame įraše dalinuosi keliais patarimais, kurie man padėjo tvariai atsinaujinti ir pasiruošti artėjančiam rudens sezonui.
Vienas iš lengviausių ir pigiausių būdų atnaujinti savo spintą - peržiūrėti tai ką jau turi. Galbūt, prieš kelis metus dėvėtas, o dabar spintoje gulintis švarkelis, gali atgimti iš naujo šį sezoną.
Drabužį dėvėdami dažniau vien per tris mėnesius galime sumažinti daikto neigiamą ekologinį pėdsaką 5-10%. O drabužį skalbiant rečiau, žemesnėje temperatūroje, natūraliai džiovinant neigiamą pėdsaką galima sumažinti dar 7%.
Ieškodama naujų ir kūrybiškų būdų, kaip dėvėti ir mylėti spintoje kabančius drabužius, išbandžiau #theonepiecechallenge eksperimentą apie kurį sužinojau iš @jesswithless. Savaitę dėvėjau tą patį drabužį kiekvieną dieną, tiesiog derinau skirtingus aksesuarus.
Pradžioje nerimavau, kad atsibos, nerasiu įvaizdį pagyvinančių aksesuarų. Sekėsi lengviau nei tikėjausi. Man labiausiai patiko laisvė nuo kasdieninio sprendimo ką apsirengti.
Iš tiesų gana seniai lankiausi normalioje parduotuvėje. Drabužius perku internetu arba dėvėtų drabužių parduotuvėse. Čia galima rasti originalių ir kokybiškų laimikių, įsigyti pigesnių daiktų. Gali mėgautis drabužiais, kurie sugrįžo į madą ir nesukurti neigiamo ekologinio pėdsako.
Daugeliui pirkimas iš antrų rankų yra pirmasis žingsnis link tvaresnės spintos.
Nors ir dėvėtų, tačiau tai vis tiek rūbų parduotuvė, kurioje veikia tokia pati pirkimo psichologija. Būna, kad "nauju" drabužiu norisi pakelti nuotaiką, pasilepinti arba tiesiog smagiai praleisti laiką. Pamatai pigų dėvėtą drabužį ir be kaltės jausmo nusiperki, kartais daugiau nei tau iš tiesų reikia. Grįžus namo supranti, kad tikrai ne viską dėvėsi, grąžinti atgal nepavyks, o dabar tapai atsakingas už šį drabužį.
Dėvėtuose stengiuosi pirkti tai: i) ko man tikrai reikia; ii) kas dera su kitais mano turimais drabužiais; iii) yra kokybiška - tikėtina, kad mano amžių siekiantys džinsai, kurie ir šiandien atrodo kaip nauji, išlaikys 30 skalbimų testą.
Renkantis naujus drabužius ir aksesuarus vengiu sintetikos. Drabužiams pagamintiems iš poliesterio suirti gali prireikti net kelių šimtų metų, o juos skalbiant susidaro mikroplastikas, kuris per nuotekų sistemas pasiekia vandens telkinius.
Mieliau renkuosi natūralius audinius: medvilnę arba liną.
Drabužius iš medvilnės renkuosi atsakingai, nes medvilnei užauginti reikia gerokai daugiau vandens nei linui ar kanapių pluoštui. Vienai palaidinei prireikia per 2700 litrų, o štai porai džinsų - 7600. Ne veltui medvilnė vadinama “labiausiai ištroškusiu augalu” pasaulyje. Negana to, medvilnės auginimui ir apdirbimui naudojami pesticidai ir insekticidai.
Todėl medvilninius marškinėlius perku retai, tačiau tik itin aukštos kokybės, iš sertifikuoto ekologiško audinio, pagamintus etiškai, sąžiningai apmokant gamybos grandinės darbą. Lietuvoje tokius marškinėlius gamina Babe Universe, Another Unicorn, Urban Yoga Stories.
Įsigyjant aksesuarus man svarbus “cruelty free” aspektas. Vengiu naujų rankinių pagamintų iš odos, mieliau renkuosi kitas medžiagas, pavyzdžiui plaunamą popierių. Į spintą įsileidžiu tik dėvėtus odinius batus ir aksesuarus. Gaminiai iš odos tarnauja ilgiau, o patekę į aplinka gana greit suyra. Atsisakydami naujų daiktų iš odos arba kailio prisidedame prie gyvūnų gerovės. O suteikdami antrą šansą dėvėtam drabužiui pratęsiame jo gyvenimo trukmę.
Drabužių taisymas nėra naujiena. Sugedus striukės užtrauktukui ar pametus marškinių sagą - drabužio neišmetu (bent jau aš), nešu į siuvyklą.
Prieš kelis mėnesius atradau, kad Vilniuje veikia kedų taisymo paslaugos. Sneaker Spot komanda išvalo, sutaiso ir net dekoruoja senus batus. Kaip tai veikia? Tiesiog nuneši arba nusiunti batus ir lauki, kol įvyksta magija.
Nešiau taisyti dvi poras kedų, vieni buvo seni, ir suplyšę. Tiesiog nenorėjau išmesti į konteinerį, o aukojimui buvo per daug apgadinti. Pagalvojau, kad sutvarkius tiks vaikščioti miške. Meistrai taip gerai atliko savo darbą, kad tuos senus kedus dabar nešioju beveik kiekvieną dieną.
Pasirodo, kad renovuoti galima beveik bet kokios būklės batus. Jautriausia kedų dalis dažnai būna padas, mat jeigu jis sudyla nuo senumo arba prastos kokybės, tuomet vienintelė išeitis yra keisti naują padą. Tokiu atveju taisymas gali užtrukti ir kainuoti brangiau.
Gaila, bet savo kedų nuotraukos neradau.
Man tvarus garderobas prasideda nuo atsakingo vartojimo. Keičiantis mūsų vartojimo poreikiams keisis ir mados industrija. Todėl nenuvertinkime vartotojų galios, juk kiekvieną kartą pirkdami drabužį, mes balsuojame ir rodome kokias vertybes palaikome.
rugpjūtis 14, 2019
Mūsų gyvenimas pilnas judesio – aplinkoje, namuose ir net mūsų galvose. Lengva paskęsti miesto šurmulyje, ir kartais taip sudėtinga nusiraminti ir išvalyti mintis.
Ar judesys gali būti sąmoningas ir kaip to pasiekti?
Apie sąmoningą, tvarų ir judesio kupiną gyvenimą kalbamės su Egle Afanasjeva - judesio studijos ENSO įkūrėja, knygos "Kalanetika. Atradimams įkvepianti mankšta" autore, seminarų/paskaitų lektore, trenere ir mama.
Turėjau tikslą įkurti erdvę, kurioje vilniečiai turėtų galimybę mankštintis kitaip - ramiai, be streso ir spaudimo, pasirinkdami labiausiai sau tinkantį užsiėmimą bei trenerį. Norėjosi suteikti galimybes nebūti apribotam nei laike, nei erdvėje. Enso abonementai nuo daugumos kitų studijų skiriasi tuo, kad neriboja laiko, vietos ar užsiėmimų tipo. Be to, siekiau sukurti erdvę, kurioje nebūtų daug formalumų, pavyzdžiui, kad ir jus pasitinkanti 'besišypsanti administratorė'. Mūsų treneriai su lankytojais bendrauja betarpiškai.
Mano asmeninis atsijungimas - judesys. Jau senai supratau, kad tai vaistas nuo ligų, blogos nuotaikos ir niūrios savijautos. Tiesa, mėgstu ne tik mankštas, bet ir šokį, o jei konkrečiau - flamenko. Pastebėjau, kad vis kitoks judesys skirtingai veikia ir teikia unikalius potyrius. Šokis - tai mano emocinė iškrova, įkvėpimas, pasitikėjimo ir jėgų teikiantis užsiėmimas, o mankšta - stiprus ir patogus judėti kūnas, laisvė tobulėti.
TAIP. Būna, jog buityje, darbuose ir įvairiuose reikaluose taip 'užsisuki', kad nebematai, nei kur eini, nei kodėl kažką darai. Gan dažnai ir daug dalykų darome automatiškai (ne visi automatiški veiksmai yra blogi), tačiau chaosas atsiranda tuomet, kai visa tai pradeda mums trukdyti. Taigi, išgrynintomis mintimis gali labiau pamatyti ir suprasti, ką darai, kodėl darai, kas tave džiugina, o kas ne, ir galiausiai ką, kodėl ir kaip norėtum pakeisti.
Pavyzdžiui, labai paprastas dalykas - jei skauda nugarą, tai nori nenori į tai kreipi dėmesį, skiri savo mintis, nes su skausmu gyventi nėra paprasta. Stiprus kūnas automatiškai reiškia mažiau negalavimų bei skausmų, geresnę savijautą, o tai tai - kokybiškesnis gyvenimas ir laikas smagiems dalykams.
Jau senokai supratau, kad prievarta mielas nebūsi. Gali šimtus kartų dalinti patarimus, bet kol žmogus nebus pasiruošęs ir nenorės jų priimti, nieko nebus. Tad siūlyčiau pirmiausia padirbėti su savimi, suprasti koks/kas esi, kodėl tavo tempas toks lėtas/greitas, kam jis reikalingas, ką tau tai suteikia. Pasigilinus į save, sudėliojus asmeninius taškus ant 'i', suvokti, ką ir kaip daryti toliau. Apskritai, išduosiu paslaptį - sprendimai ateina patys.
Tikiu, kad žmogus ir gamta yra viena visuma, todėl mūsų aplinka - mūsų pačių atspindys. Mes gamtos dalis, o be to sąmoningi, tad neturim teisės naudoti ją tik savo reikmėms.
Anksčiau vadovavausi lotynų kalbos posakiu memento mori. Tiksliau - atmink, kad mirsi. Vėliau tarsi šios frazės išsigandau, tačiau galiausiai vėl prisijaukinau. Man ji padeda susidėlioti prioritetus ir vertybes į savo vietas. Apskritai tai labiausiai patinka koncepcija ‘virš’, kai nenukrypsti į kažkokį vieną dalyką ar vieną gyvenimo sritį, ko rezultate visas kovas laimi pilnatviškumas, visapusiškumas.
Labiau artimas nei svetimas. Mėgstu turėti tiek, kiek reikia, bet nepatinka turėti per daug – ar tai būtų drabužiai, ar daiktai, ar maistas. Be to, stengiuosi naudoti kokybiškus daiktus, pirkti tai, kas būtina, pavyzdžiui visada naudojuosi daugkartine gertuve ir mėgstu neapkrauti savo aplinkos. Investuoti, mano nuomone, šiame gyvenime reikia ne į daiktus.
Taip. Mes tikrai atspindim tvarumo koncepciją, rūpinamės tiek žmonėmis, tiek šios žemės gerove. Per judesį mokome, kaip jaustis gerai, turėti patogų kūną, bei atsisveikinti su skausmais. Kalbant apie studijas, jos kompaktiškos, be daiktų pertekliaus, tik tai, ko iš tiesų reikia.
Vadovaujuosi dar senai per televizorių išgirsta vieno indų išminčiaus fraze - ‘Eat as much as you can digest’ (‘Valgyk tik tiek, kiek gali suvirškinti’). Tai galima būtų pritaikyti ne tik maistui, bet ir judesiui ar kitiems dalykams. Kūną turime prižiūrėti ir juo rūpintis, tačiau perdėtas sureikšmintas požiūris ar amerikietiški kalneliai, kuomet labai rūpinamasi, o vėliau visai nesirūpinama, nėra teisingas. Manau tvarus kūnas - tai kūnas, kuriuo rūpinamasi protingai ir sąmoningai.
Pažįstu aštuoniasdešimtmečių, kurie gyvena pilnavertišką gyvenimą be skausmų, nuoskaudų, lengvai. Jie įkvepia. Kuo tu tiki, taip ir yra. Jei jautiesi senas - ir esi senas, jei jaunas, tai jaunas. Kūnas bei sąmoningas dėmesys tau gali padėti.
Labai džiaugiuosi, jog pasaulis imasi spręsti vartotojiškumo ir ekologijos problemas, o Europa yra lyderiaujanti šioje srityje. Tačiau, žinoma, liūdina akivaizdūs vartotojiški elementai, kaip pvz. prekybos centrai kiekviename žingsnyje, aktyviai reklamuojamos vartojimo paskolos ir panašūs dalykai, skatinantys vartoti vis daugiau. Manau, kad verslas turėtų būti socialiai atsakingesnis. Džiaugiuosi, jog mes su Enso komanda rūpinamės tvariu kūnu, sąmoningu judesiu bei švaresnėmis mintimis.
Naujos kartos vis labiau apie tai kalba – rūšiuoja, rūpinasi, rašo straipsnius... Jau net Nidos kavinėse šiaudeliai - popieriniai. Tvarios idėjos sklinda žaibiškai, jomis ‘užsikrečia’ vis daugiau žmonių. Veiksmai daromi, iniciatyvos yra, bet viskam įsitvirtinti reikia laiko. Be to, manau labai didelių problemų yra tokiose šalyse kaip JAV, Kinija, Brazilija.
rugpjūtis 01, 2019
Mus įkvepia ir skatina tvarumo idėjas skleidžianti bendruomenė, ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Ieva, Instagram paskyros @trashh_less įkūrėja, renkasi visokeriopai lėtą gyvenimą, šiame greitai judančiame pasaulyje. Pritariamai šypsomės, radę tiek daug bendrumo - mes, kaip ir Ieva džiaugiamės net ir mažais atradimais tvaresnio gyvenimo link.
Šiandien kalbamės su Ieva apie tai, kaip suderinti grožio ritualus ir gamtos poreikius.
Užaugau natūralumą ir ekologiją vertinančioje šeimoje, todėl tinklaraščio kūrimą paskatino noras dalintis savo sukauptomis žiniomis su mane supančiais žmonėmis. Nuolatiniai pokalbiai su draugais bei artimaisiais man įrodė, kad žmonės turi begalę aplinką žalojančių įpročių ne dėl to, kad jiems tai nesvarbu, o dėl to, jog jie nežino, kaip galima gyventi kitaip.
Mano tikslas yra dalintis su mane sekančiais pokyčiais kuriuos aš priimu kasdieniame gyvenime ir parodyti, kad su lašeliu noro ir smalsumo tai iš tiesų gali būti labai paprasta.
Pirkdama kosmetiką atsižvelgiu į du pagrindinius kriterijus - kosmetikos sudėtį, bei produkto, kuris mane domina įpakavimą.
Kosmetikos sudėtyje mėgstu matyti ingredientus, kuriuos galiu ištarti, jeigu yra galimybė stengiuosi rinktis ekologiškos sudėties, bei natūralios kilmės produktus.
Suprantu, kad pakuočių išvengti dekoratyvinės kosmetikos prekėms yra praktiškai neįmanoma, bet labai vertinu įmones, kurios visapusiškai stengiasi nereikalingų pakuočių vartojimą sumažinti, bei joms atrasti tvarius, inovatyvius sprendimus.
Dažnai nesusimąstome, kokia begalė ingredientų yra mūsų kosmetikos priemonėse, o ką jau kalbėti apie jų kilmę. Nekeista ir tai, kad dažnai į tai per didelio dėmesio ir nekreipiame, ingredientų, kurių mes greičiausiai negalime ištarti sąrašas dažniausiai tiesiog gąsdina.
Aš jau kurį laiką naudoju programėlę Think Dirty, su jos pagalba iš lėto pažindinuosi su kenksmingų ingredientų pavadinimais, pradedu suprasti, kokių ingredientų reikėtų vengti, o kurie man vis dėlto yra priimtini. Į dažną kosmetikos produktą įeina natūralios kilmės ingredientai, kurie įprasto ženklo produkte yra auginami industrinės produkcijos metodais. Palmių aliejus kosmetikoje yra taip pat ypatingai dažnai randamas ingredientas, na o mes greičiausiai žinome, kokią žalą jo produkcija kelia miškų, bei ten gyvenančių gyvūnų gyvybei.
Smagu žinoti, kad tokie ženklai kaip ZAO visuomet renkasi tik ekologiškai augintus natūralios kilmės produktus, o tam pačiam palmių aliejui jie garantuoja tik RSPO sertifikuotus ingridientus.
Taip pat noriu paminėti ir dažniausiai neperdirbamas dekoratyvinės kosmetikos pakuotes, kurios galiausiai savo gyvenimus užbaigia sąvartynuose. Džiaugiuosi, kad Zao savo pakuotėms naudoja 90% mažiau plastiko negu kiti kosmetikos ženklai ir naudoja tik 100% perdirbamus įpakavimus.
Aš su ZAO susipažinau visai atsitiktinai, prieš keletą metų lankydamasi viename zero waste renginių Londone. Man akį, kaip tipinei moteriai patraukė estetiškas įpakavimas. Man labai patiko bambukinės detalės ir tada dar atrodęs visiškai naujas kosmetikos refill konceptas. Pirmą kartą įsigijus ZAO produktą, jam pasibaigus galima tiesiog įsigyti papildymą jau turimai pakuotei. Tokiu būdu ne tik atsisakau bereikalingų įpakavimų, bet ir sutaupau pinigų.
Įsigilinus į tai, kas slepiasi po dailia pakuote, mane ši linija nuoširdžiai nustebino. Ypatingai kruopščiai ir visapusiškai yra suformuluotas kiekvienas produktas. Visi juose naudojami ingredientai yra ekologiški, o patys produktai nėra testuojami ant gyvūnų.
Nepaisant natūralių produktų sudėties, dažnai įsigijus eko kosmetikos priemonę turėdavau rasti kompromisą, prisitaikyti prie nuolatos nubyrančio tušo, ar kiek neįprastai pasidengiančios pudros. Bet mano patirtis su ZAO įrodė, kad norint rinktis tiek gamtai, tiek man draugišką produktą, nebūtina iškeisti patogumo ir efektyvumo į ekologiją, viskas pilnai gali būti viename. Galėčiau drąsiai palyginti ZAO su bet kuriuo kitu efektyviu profesionalios kosmetikos prekės ženklu.
Man labai patiko ZAO blakstienų tušas ir kompaktinė pudra. Kaip ir minėjau prieš tai bandyti natūralios sudėties tušai mane vis nuvildavo, dienos begyje pastebėdavau pajuodusius, aptrupėjusius paakius, todėl savo mėgstamiausio taip ir neatradau. ZAO blakstienų tušas yra vienintelis mano atrastas natūralios sudėties tušas kuris kuo puikiausiai išsilaiko visą dieną. Be to, jis taip pat labai smagiai ir nusivalo, užtenka lašelio jojobos arba kokosų aliejaus, šilto vandens ir akys nuvalytos! Taip pat man labai patiko ir ZAO kompaktinė pudra, jos natūrali sudėtis ypatingai tiko mano jautriai ir dažnai daug dėmesio reikalaujančiai veido odai.
Kaip ir savo garderobinėje, taip pat ir dekoratyvinės kosmetikos stalčiuje madų nesivaikau. Viena mano mylimiausių Oscar de la Renta citatų yra ‘Fashion is dressing according to what’s fashionable. Style is more about being yourself’. Tą patį principą taikau ir makiažui, atradusi sau tinkantį ir iš esmės mane atspindintį produktą su juo susidraugauju ilgam. O kadangi mano kasdienio makiažo pobūdis per metus yra išlikęs praktiškai toks pat, todėl taip pat yra ir su dekoratyvinės kosmetikos produktais kuriuos galima rasti mano kosmetinėje. Kiekvieną kartą sukilus smalsumui išbandyti naujus rinkoje atsiradusius produktus visgi vis tiek laikausi dviejų pagrindinių savo kriterijų - natūralios sudėties ir tvaraus produkto įpakavimo pasirinkimo.
Mano kasdienė makiažo rutina yra labai minimali ir nuo pradžios iki galo neužtrunkanti ilgiau negu keleto minučių. Darbo bei susitikimų dienoms aš naudoju 3 produktus. BB kremą kuris apsaugo nuo kenksmingų saulės spindulių ir sušvelnina odos nelygumus. Bronzantą veidui pagyvinti, bei akių tušą. Na, o šiaip labai myliu vasaras, nes tokio makiažo kaip padaro saulė, nepadaro niekas.
Linkiu lėtų, iki galo suprastų ir išjaustų transformacijų tvaresnio gyvenimo link.
liepa 22, 2019
Daugelis mūsų menstruacijų metu esame įpratę naudoti tradicines higienos priemones: tamponus ir įklotus.
Dalis naudoja tik vieną priemonę, kitos keičia - priklausomai nuo dienos, o dar kitos naudoja abi iš karto.
Paskutiniu metu daug girdime apie inovacijas ir modernesnius šios srities produktus, kurie yra patikima ir ekologiška alternatyva įprastiems įklotams bei tamponams. Džiaugiamės šiame įraše galėdamos pristatyti aplinkai draugišką ir sveikesnį pasirinkimą.
Galite rinktis net kelias gamtai draugiškas higienos prekes: daugkartinio naudojimo įklotai, tamponai, menstruaciniai apatiniai bei menstruacinė taurelė.
Šiandien labiau nei bet kada anksčiau turime susimąstyti apie mūsų menstruacijų sukeliamą poveikį planetai.
Vidutiniškai per gyvenimą sunaudojame ikii 11 tūkst. vienkartinių higieninių įklotų ir tamponų.
Šį skaičių padauginkite iš skaičiaus moterų patiriančių menstruacijas visame pasaulyje. Štai tiek daug atliekų mes visos kartu sukuriame.
Įvertinkite ne tik atliekas, kurios palieka vienkartinis produktas, bet ir visą gamybos ciklą.
Dauguma įprastų higienos priemonių gaminamos iš medvilnės, kurios gamybai ir apdirbimui reikia labai daug vandens. Ne veltui medvilnė vadinama “labiausiai ištroškusiu augalu” pasaulyje, vienam medvilnės pumpurui užaugti gali prireikti iki 3 litrų vandens. Negana to, ne ekologiškai užauginta medvilnė yra persismelkusi pesticidais ir insekticidais.
Tam, kad higieniniai įklotai tvirtai priliptų prie apatinių naudojamas gamtai kenksmingas teršėjas - polietileno plastikas.
Tamponuose galime rasti dioksino, chloro ir viskozės. Produktui patekus į sąvartyną šios cheminės medžiagos patenka į dirvožemį, teršia požeminius vandenis bei orą.
Mūsų nuomone, šioms cheminėms medžiagoms ne vieta šalia jautriausių kūno vietų.
Jei ne dėl sveikatos, tai dėl aplinkosaugos, verta rinktis tvaresnes higienos priemones.
Sunku pasakyti ar jūsų asmeninės higienos atliekos ženkliai prisideda prie globalinių aplinkosaugos problemų… Tačiau viena yra aišku, pasirinkus gamtai draugiškus produktus jūs nebūsite ta, kuri kas mėnesį padidina atliekų kiekį sąvartynuose. Vien JAV per metus išmetama 12 milijardų įklotų ir 7 milijonai tamponų.
Tamponai, higieniniai įklotai ir jų pakuotės sukuria daugiau nei 200 tūkst. tonų atliekų per metu. Šiuose produktuose galima rasti plastiko, o įklotus beveik 90 proc. sudaro vien plastikas!
Vidutiniškai moteris per gyvenimą išmetą stulbinančiai didelį kiekį įklotų, tamponų ir jų aplikatorių, nuo 125 iki 150 kg.
Mūsų išmestos plastiko atliekos atsidūria sąvartynuose, blogiausiu atveju - patenka į upes, ežerus ir vandenynus.
2010 metais tvarkant Jungtinės Karalystės paplūdimius buvo rasti vidutiniškai 23 įklotai ir 9 tamponų aplikatoriai kiekviename Britanijos pakrantės kilometre.
Įkloto arba tampono suirimo laikas, ypač jei buvo susuktas į plastikinį pakelį, yra ženkliai ilgesnis nei atlieką išmetusio žmogaus gyvenimo trukmė. Kad šie produktai visiškai suirtų gali prireikti net kelių šimtų metų.
Be to, procesas, kurio metu medis minkštėja kol tampa į medvilnę panašiu audiniu, yra resursus eikvojantis, atliekamas naudojant gamtai žalingas chemines medžiagas.
Nuolat tualetuose nuleidžiama milijonai tamponų, o tai 75 proc. atvejų priežastis, kodėl užsikemša atliekų nuotekų sistemos.
Metus naudojami vienkartiniai higienos produktai sukuria 5,3 kg CO2 pėdsaką.
Skirtingai nei vienkartiniai produktai, OrganiCup menstruacinė taurelė tarnaus daug metų, nes yra daugkartinio naudojimo. Lyginant su įklotais ir tamponais taurelė turi minimalų poveikį aplinkai.
Viena menstruacinė taurelė gali sutaupyti 2400 viekartinių įklotų, tamponų ir jų pakuočių, kurie įprastai užterštų gamtą.
Tik įsivaizduokite, per 10 metų jūsų sunaudoti įklotai ir tamponai tilptų į didelio sunkvežimio priekabą. Viena OrganiCup gali padėti išvengti per dešimtmetį susidarančių šių jūsų atliekų.
Tai gana aplinkai draugiškas sprendimas, lyginti su įprastomis alternatyvomis.
Pasak silikono medžiagos eksperto daktaro Michael Brook iš McMaster universiteto, menstruacinės taurelės iš tiesų yra tvaresnė alternatyva.
SIlikonas savaime yra gana ekologiška medžiaga, kuri išgaunama iš silicio (tam tikros rūšies smėlio ), todėl yrant lėtai grįžta į savo pradinę būseną. Tai vienas dažniausiai sutinkamų mineralių Žemės paviršiuje, todėl tikrai nėra pavojingas aplinkai.
OrganiCup menstruacinei taurelei yra suteiktas Danijos “AllergyCertified” įvertinimas.
Profesionali toksikologų komanda išanalizavo OrganiCup sudėtį bei atliko rizikos vertinimo testus. Todėl galite jaustis saugiai ir užtikrintai, kad produktas atitinka griežčiausius kokybės reikalavimus.
Prisimenate pirmą kartą įsidedant tamponą? Arba pirmąsias dienas išbandant kontaktinius lęšius?
Kiekviena nauja pradžia gali būti šiek tiek sudėtinga, įskaitant pirmąjį kartą išbandant menstruacinę taurelę.
Gali prireikti kelių dienų arba net kelių menstruacinių ciklų, kad įprastumėte. Galbūt norėsite išbandyti kelis skirtingus taurelės sulenkimo ir įsidėjimo būdus.
Nesijaudinkite, greitai išmoksite tinkamai naudoti taurelę ir atrasite jos suteikiamą komfortą bei švaros pojūtį.
Jei turite klausimų apie menstruacines taureles, kaip naudoti, prižiūrėti ir išsirinkti tinkamą dydį – parašykite mumis hello@urbanearthlovers.com.
liepa 11, 2019
Parengė Laura Prievelytė-Juknė
Ar tau teko girdėti apie Plastic Free July? Tai pasaulinis judėjimas, kuris skatina liepos mėnesį atsisakyti ir sumažinti vienkartinių plastikinių produktų vartojimą.
Visas iki šiol pagamintas plastikas vis dar yra Žemėje nesuiręs ir neišnykęs. Pusę pasaulio plastiko yra panaudojama tik vieną kartą. Išmestas plastikas dažnai atsiduria būtent vandenynuose, kur skyla į mikroplastiką. Šiandien plastiko dalelių galime rasti visur: dirvožemyje, ore, gyvūnų ir net žmonių organizmuose.
Bet juk plastikas mus lydi kiekvieną dieną. Kaip be jo gyventi?
Šiame įraše mes, Laura ir Miglė, dalinamės paprastais ir mūsų išbandytais būdais kaip sumažinti plastiko vartojimą ne tik liepos mėnesį, bet ir kiekvieną dieną.
Daugkartinio naudojimo gertuvė tapo nuolatiniu palydovu.
Ji visada kartu: sportuojant, darbe, keliaujant.
Gera savijauta mums labai svarbi, todėl stengiamės per dieną išgerti bent 2 l vandens. Dažniausiai gertuvę papildome tris kartus per dieną: ryte prieš išeinant iš namus, per pietus ir po darbu paliekant Urban Earth Lovers studiją.
Jau kelis metus geriame vandenį tik iš čiaupo.
Ar žinojai, kad Lietuvoje galime džiaugtis puikia vandens kokybe? Mums geriamasis vanduo tiekiamas iš požeminių gręžinių. Toks vanduo yra apsaugotas nuo išorės cheminės ir mikrobiologinės taršos, prisotintas įvairių mūsų organizmui naudingų mineralinių medžiagų.
Atsibodo vanduo?
Metalinę gertuvę gali naudoti vietoje termoso kavai arba arbatai. Taip pat tinka naudoti šviežiai spaustoms sultims. Na, o bare ar lauko festivalyje, gertuvė padeda pakeisti vienkartines plastikines stiklines. Išbandėme. :)
Vasarą džiaugiamės daržovių ir vaisių gausa.
Besimėgaudamos šiomis gėrybėmis stengiamės tausoti gamtą, kuri mums jas padovanojo ir perkame savo daugkartiniuose maišeliuose.
Nesvarbu ar turguje ar prekybos centre savo maišelius naudojame bulvėms, svogūnams, obuoliams, agurkams, sezoninėms uogoms, riešutams ir džiovintiems vaisiams.
Kodėl verta į parduotuvę atsinešti savo maišelį?
Plastikinis maišelis dažniausiai naudojamas 20-30 minučių, kol grįžtame į namus iš parduotuvės, o tada išsiunčiame į šiukšliadėžę. Tik dalis suvartotų plastikinių maišelių atsiduria perdirbimo punktuose, kiti - nukeliauja į sąvartynus, miškus, ežerus, jūrą. O iš ten atgal ant mūsų stalo per maisto grandinę.
Medžiaginiai maišeliai iš medvilnės, lino ar tiesiog senų užuolaidų yra labai lengvi, todėl patogu nešiotis krepšyje šalia kompiuterio ir telefono. Kai norisi sveikesnio užkandžio - daugkartinis maišelis tinka sveriamoms vyšnioms, braškėms, šilauogėms ar riešutams.
Dažnai pietūs skubantiems pakuojami išsinešimui į neperdirbamo putplasčio maisto dėžutės. Dar pridėkite vienkartinius įrankius, šiaudelius ir maišelius…
Mes mėgstame pietus bei užkandžius ruošti namuose ir neštis savo maisto dėžutėje.
Tai nėra taip sudėtinga, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Dienos metu nereikia galvoti ką, kur ir kaip pavalgyti. Todėl turime daugiau laiko atsisėsti ir ramiai papietauti - nereikia rūpintis ėjimu, laukimu, ieškojimu ir skubėjimu atgal prie darbų.
Planuojant valgiaraštį nereikia kiekvieną dieną sau užduoti klausimo “ką valgysiu šiandien?” Užtenka į šį klausimą atsakyti tik vieną kartą per savaitę.
Maisto planavimas užtikrina sveiką, subalansuotą mitybą tinkamo dydžio porcijomis. Savaitės valgiaraštį suplanuojame per valandą, tačiau savaitės bėgyje tam sutaupama daug laiko, kurį mieliau skiriame skaitymui ar maloniam pasivaikščiojimui.
Mūsų mėgstamiausia vasaros frazė “ačiū, man gėrimą be šiaudelio”.
Plastikiniai gėrimų šiaudeliai biologiškai neskaidomi, jų negalima perdirbti. Panaudojus vos vieną kartą šiaudeliai, įrankiai, lėkštės, ausų krapštukai ir kitos smulkaus plastiko atliekos beveik niekada nesuyra ir teršia mūsų gamtą.
Kai karštą vasaros dieną norime atsigaivinti ir pasimėgauti šalta kava renkamės daugkartinio naudojimo šiaudelius. Tokie šiaudeliai patogiai išsivalo ir gali būti naudojami beveik visą gyvenimą.
Pradžioje buvo keista į kavines atsinešti savo šiaudelį, tačiau greitai supratome, kad šis mūsų įprotis nesukelia labai didelio dėmesio. O sulaukę klausimų skubame pasidalinti mintimis apie plastiko taršą ir alternatyvas vienkartiniams produktams.
Dažną palydovą virtuvėje - plastikinę maistinę plėvelę - iškeitėme į ilgaamžę bičių vaško alternatyvą.
Kodėl bičių vaško plėvelė?
Daugkartinė maistinė plėvelė pasižymi natūraliomis antibakterinėmis savybėmis. Todėl idealiai tinka užkandžių, vaisių, duonos, sumuštinių ar sūrio pakavimui.
Panaudojus galima plauti vėsiu vandeniu ir naudoti vėl ir vėl. Tinkamai prižiūrima bičių vaško plėvelė gali tarnauti metus!
Kelionių metu vengiame greito maisto restoranų. Bičių vaško plėvelė nepakeičiama kai norisi supakuoti namų gamybos sumuštinį ar lengvus pietus. Rankose vaškas sušyla ir sandariai užsilipdo. Todėl maistas išlieka šviežias ilgiau, o kelioninė kuprinė tvarkinga ir švari.
Mėgstame malonius, lėtus grožio ritualus.
Todėl nusprendus savo vonios kambarį paversti draugiškesniu aplinkai iš pradžių pasirodė sudėtinga.
Nuo ko pradėti?
Vienas iš mažiausiai pastangų pareikalavusių pasikeitimų buvo perėjimas prie kietojo šampūno. Tokį šampūną naudoti lengva, jis puoselėja plaukus ir labai skaniai kvepia.
Kietąjį šampūną galima įsigyti be pakuotės arba perdirbamo popieriaus dėžutėje. Taip išvengiama sveikatai kenksmingų BPA plastiko pakuočių.
Kasdienines kūno priežiūros ir kosmetikos priemonės net iki 80 proc. sudaro vanduo. Tačiau kietieji kosmetikos produktai, gaminami be vandens, tik iš koncentruotų aktyviųjų komponentų, padeda išsaugoti gamtos išteklius, mažina neigiamą poveikį aplinkai.
Vienkartinio naudojimo grožio ir higienos prekės dailiose plastikinės pakuotėse sukurtos užtikrinti trumpalaikį komfortą, kuriam pasibaigus jas perkame vėl ir vėl.
Labai apsidžiaugėme atradę aplinkai draugišką alternatyvą vienkartiniams plastikiniams skutimosi peiliukams.
Metalinis skustuvas atrodo stilingai bei užtikrina švarų ir saugų skutimąsį. Tinkamai prižiūrimas skustuvas tarnaus visą gyvenimą.
Daugkartinis metalinis skustuvas nėra diferencijuojamas lytims - jis tiesiog pritaikytas skustis kokybiškai, todėl jo kaina bus sąžiningesnė.
Įsigijus daugkartinį skustuvą tereikės keisti ašmenis - 100 vienetų keičiamų ašmenų dėžutė paprastai kainuoja apie 10 eurų. Pastarųjų turėtų užtekti bent ketveriems metams.
Turbūt mylimiausias mūsų tvarus produktas - menstruacinė taurelė.
Tai lengvai prižiūrimas, higieniškas, sveikas, ekonomiškas ir gamtai draugiškas pasirinkimas.
Menstruacinė taurelė gali tarnauti iki dešimties metų ir pakeisti 250-300 vienkartinių higienos priemonių kasmet. Vidutiniškai, per gyvenimą, moteris sunaudoja 10.000 vienkartinių tamponų ir įklotų, o tai yra nuo 120 iki 150 kilogramų atliekų. Šių produktų atliekos nėra perdirbamos todėl keliauja į sąvartynus arba kanalizaciją.
Laikas, per kurį tamponas ar įklotas bei jo plastikinė pakuotė suyra, yra ženkliai ilgesnis nei mūsų gyvenimo trukmė.
Susiformuoti naujiems įpročiams reikia laiko. Rekomenduojame leistis į pokyčus iš lėto, sąmoningai, leidžiant sau ekperimentuoti, klysti ir mokytis savo tempu. Daugiau idėjų ir patarimų tvariam gyvenimui be plastiko rasite mūsų el.parduotuvėje.
liepa 04, 2019
Parengė Laura Prievelytė-Juknė
Įvyko pirmasis Zero Waste festivalis. Ilgai lauktas ir planuotas. Urban Earth Lovers komandos mintys, širdys ir rankos paskutines dvi birželio savaites buvo nukreiptos į pasiruošimą ir pagalbą įgyvendinant unikalų renginį. Todėl šiame įraše dalinamės asmenine patirtimi - kas pavyko, ko trūko ir kas mus įkvėpė.
Festivalio organizatoriai atvirai kvietė prisijungti kuo platesnę grupę žmonių besidominčių aplinkosauginėmis temomis ir tvariu gyvenimu. Panašu, kad pavyko. Susirinko ne tik “zerowasteriai”, bet ir tie kuriems kyla klausimų, dėl asmeninio indėlio link tvaresnio rytojaus.
Atvykusius pasitiko žmonių įvairovė, šypsenos ir pozityvumas. Renginio metu nematėme plastikinių butelių, indų, lėkščių, vienkartinių maišelių, ant žemės numestų šiukšlių. Visiems kartu pavyko sukurti švarią ir jaukią renginio atmosferą.
Festivalis buvo atviras, ne tik dalyviams, bet ir Antalieptės bendruomenei. Renginio organizatorius Inovatorių slėnis pakvietė dalyvauti miestelio gyventojus. Tiek senjorai, tiek vietinis jaunimas žvalgėsi aplinkui, turėjo galimybę dalyvauti diskusijose ir dirbtuvėse. Daugelis antalieptiškių pirmą kartą išgirdo apie plastiko taršos padarinius, tvaraus gyvenimo sprendimus ir žmones, kurie savo buityje stengiasi nesukurti jokių atliekų.
Mums, festivalio epicentru tapo baltas tipis, kuriame įsikūrė Urban Earth Lovers Talks erdvė. Čia Kavos virėjai gamino kavą, o mes šnekučiavomės apie "zero waste" ir "low waste" gyvenimo būdą, dalinomės istorijomis apie tvarias praktikas kasdienybėje. Aš ir Miglė, pasakojome kaip gimė tvaraus verslo idėja, su kokias iššūkiais susidūrėme. Festivalio dalyviams linkėjome džiaugtis mažomis savo ir kitų eko pergalėmis ir bendradarbiauti skleidžiant tvarumo žinutę Lietuvoje.
Drasida Žemaitė, dviejų vaikų mama ir leidyklos Dvi Tylos įkūrėja dalinosi mintimis apie klimato kaitą ir vaikų edukaciją. Paauglės mergaitės Gretos Thunberg pavyzdžiu užsikrėtę milijonai jaunų žmonių visame pasaulyje rodo, kad jaunimui rūpi ekologinės pasaulio problemos. Drasida savo kalboje kėlė klausimą: ar vaikai supranta daugiau? Kokia atsakomybė tenka suaugusiems ir kaip kalbėti su vaikais apie klimato kaitą, atsakingą ir sąmoningą vartojimą?
Tvariai ir minimalistiškai gyvenanti Ieva Vilkė kalbėjo apie maisto švaistymo problemos mastą ir pasekmes. “Jei visą Kinijos teritoriją skirtume maisto auginimui, užaugintume būtent tiek maisto, kiek... paprasčiausiai išmestume”, - pasakojo Ieva. Savo kalboje tvaraus gyvenimo entuziastė dalinosi mintimis, kodėl maisto švaistymas yra viena didžiausių pasaulio problemų, ir kokiais paprastais žingsniais kiekvienas galime prisidėti prie jos sprendimo.
Pėsčiųjų žygio aplink Kauną dalyvė Donata Radžiūnaitė pasakojo apie šiukšles, kurias surinko kelionės metu. Donata ir kiti žygio dalyviai ne tik švarino aplinką, bet ir kiekvieną vakarą surinktas atliekas kategorizavo ir analizavo. Dažniausiai pasitaikiusios šiukšlės - cigarečių nuorūkos, maisto pakuotės, transporto priemonių dalys. “Bus organizuojamas analogiškas žygis aplink Lietuvą. Aš planuoju prisijungti, nes matau tokių iniciatyvų prasmę”, - sakė Donata.
Šešiolikmetis Ąžuolas Rudnickas iš Rokiškio pasakojo apie penkių jaunuolių sugalvotą iniciatyvą Trashsitis. Ąžuolas dalinosi mintimis apie jaunus žmones Lietuvos regionuose, kaip jie mato aplinkosaugines problemas, ką gali jaunimas ir kodėl reikia veikti jau šiandien.
Projekto Precious Plastic komandos narė Žiedūnė Morkūnaitė savo kalboje aiškino apie plastiko įsigalėjimo, rūšiavimo bei perdirbimo tendencijas. “Plastikas yra patvari, ilgaamžė, lengvai apdirbama medžiaga. Problema atsirado, kai plastiką pradėjome naudoti vienkartinių produktų gamybai”, - sakė Žiedūnė.
Geografijos mokytoja ir tvaraus gyvenimo būdo puoselėtoja Gintarė Dambrauskaitė dalinosi beatliekio gyvenimo privalumais ir trūkumais. “Sąmoningas gyvenimas mažinant sukuriamų atliekų kiekį skirtas pagerinti gyvenimo kokybę, palengvinti kasdienybę ir atverti galimybes į laisvesnę būtį. Jei tam tikros praktikos apsunkina ir blogina jūs gyvenimo kokybę, siūlau savęs paklausti - ar man to tikrai reikia?” - mintimis dalinosi Gintarė.
Apie žiedinės ekonomikos galimybes, problemas susijusias su vartojimu, gamintojo atsakomybės principo įgyvendinimu, tendencijas ir praktinius patarimus siekiantiems kurti verslą dalinosi Cupcup įkūrėjai Valdonė Daugėlaitė ir Irmantas Šuškevičius.
Norintiems tvariai gyventi, atliekų rūšiavimas bei kompostavimas tampa ypač aktualus. Tačiau, ar šis atliekų tvarkymo būdas įmanomas gyvenant mieste? „Tikrai taip“, - sako Aurelija Olendraitė, kompostavimo įdarbinant sliekus buto virtuvėje pradininkė Lietuvoje. „Vos išgirdus apie sliekus virtuvėje, pirmiausia ši idėja daug ką išgąsdina, tame tarpe ir mane. Tačiau prisijaukinus idėją dėl kilnaus tikslo, ji plinta kaip virusas!”, - pasakojo Aurelija.
Urban Earth Lovers komanda festivalio vietoje praleido savaitę. Čia mes, miesto minimalistės apsistojo ir miegojo ant senų basųjų karmelitų vienuolyno grindų. Naktį pro sunkiai užsidarančius medinius langus stebėjome žvaigždes, o anksti ryte pabusdavome nuo labai retos varlės kūmutės “koncerto”.
Visą savaitę padėjome įrengti festivalio erdves ir vedėme “zero waste” stovyklą Rokiškio jaunimui. Būtent vietinis jaunimas ir pagamino festivalio dekoracijas.
Aplink surinkti vyno buteliai, konservų skardinės ir seni stiklainiai pavirto žvakidėmis. Durys, rašymo lentos ir kėdės rastos jau seniai uždarytoje Antalieptės mokykloje buvo panaudotos festivalio dirbtuvių įrengimui. Vietinio jaunimo iniciatyva senos paletės buvo paverstos kėdėmis ir staliukais. Išardėme seną malkinę, o iš likusių medžiagų pagaminome rūšiavimui tinkamas šiukšlių dėžes, kurias toliau naudos antalieptiškiai.
Festivalis paliko daug įspūdžių dalyviams, tačiau savanoriams ir vietiniam jaunimui renginio patirtis pakeitė požiūrį į ekologiją. “Aš dabar kitaip matau žemę, man gera būti gamtoje, nenoriu, kad mūsų planeta pasikeistų” - po festivalio sakė šešiolikmetis Stanislovas. “Aš anksčiau nežinojau, kad turime tiek nedaug laiko sustabdyti klimato pokyčius. Dabar aš pats stengsiuosi keistis”, - mintimis dalinosi savanoris Simonas.
Nors organizatoriai stengėsi kuo daugiau maisto produktų nupirkti iš vietinių ūkių, maisto pakuočių atliekų nepavyko išvengti. Saulės baterijų taip pat nebuvo. Scenų apšvietimui, renginio įgarsinimui, apgyvendinimui ir logistikai buvo naudojama įprasta elektros energija. Verta pripažinti, kad yra kur tobulėti ir siekti, kad kitąmet pavyktų dar labiau sumažinti festivalio neigiamą poveikį aplinkai.
Mums festivalis padėjo išgryninti mintis, susiburti ir apsikeisti idėjomis su bendraminčiais. Matome prasmę ir poveikį, kurį mūsų darbas atnešė dalyviams, vietos bendruomenei ir rajono jaunimui. Būtent todėl tęsime ir kviečiame prisijungti kitąmet.
Pagrindinės scenos diskusijų įrašus galite išgirsti tinklalaidėje Išpakuota.