Abonējiet minimālisma e-pastu un saņemiet 10% atlaidi. atlaide pirmajam pirkumam

Mēs jūsu iesūtnē atstāsim padomus, idejas, stāstus un, protams, ieteikumus par zaļu dzīvi.

  • +370 620 11400
  • Reģistrēties
  • Grozs (0)
  • Pirkt
  • Veikals

    Viss  

    Jaunumi
    Akcijas

    Skaistums  

    Dekoratīvā kosmētika
    Sejas kopšana
    Ķermeņa kopšana
    Mutes higiēna
    Matu kopšana
    Dezodoranti
    Intīmā higiēna
    Skūšanās
    Aksesuāri

    Mājai  

    Ēdienu pagatavošanai
    Uzkopšanai
    Darbam
    Bērniem
    Skolai
    Aromterapija
    Dzīvniekiem

    Brīvbrīdim  

    Pudeles
    Dzeramie trauki
    Salmiņi
    Maisiņi
    Ceļojumam

    Dāvanas  

    Biznesa dāvanas
    Dāvanu kartes
    VIŅAI
    VIŅAM
  • Zīmoli
  • Biznesa dāvanas
  • Par mums 
    • Stāsti
    • Kontakti
  • Veikals
  • Zīmoli
  • Biznesa dāvanas
  • Par mums 
    • Stāsti
    • Kontakti
Stāsti

KĀPĒC IR SVARĪGI AIZSARDZĪT OKEĀNU?

jūnijs 18, 2021

KODĖL SVARBU SAUGOTI VANDENYNUS?

Ar kartais pagalvojate, kiek daug turtų slepia vandenynai? Nuo mikroskopinės gyvybės iki didžiausio kada nors Žemėje gyvenusio žinduolio.

 

Vandenynai yra pagrindinis visos Žemės planetos ekosistemos komponentas. Jis yra gyvybiškai svarbus viskam kas aplink. Augalams, gyvūnams ir žinoma mums, žmonėms. Kol turime vandens – gyvybės ratas sukasi. 

 

Deja, dėl nesustabdomos žmogaus veiklos kas valandą žūva po 30 000 ryklių. Kasmet į vandenynus nugrimzta apie 640 000 tonų žvejybos įrankių, kurie sužaloja ar nužudo šimtus tūkstančių banginių, ruonių ir vėžlių. Pranašaujama, kad 2050 metais plastiko jūrose bus daugiau nei žuvų. Jau dabar, 70% mūsų šiukšlių patenka į vandenyno ekosistemą. Ir tai tik keli faktai.

 

KOKIE PADARINIAI NAIKINA VANDENYNUS IR JŲ TURTUS?

 

Vandenynų, pakrančių ir juose gyvenančios biologinės įvairovės niokojimą lemia įvairios priežastys. Pagrinde tai yra masinė komercinė žvejyba, plastiko tarša ir didėjantis CO2 kiekis atmosferoje, kuris rūgština ir šildo vandenynus.

Masinė komercinė žvejyba

 

Sužinoti apie masinės žvejybos padarinius galima Netflix dokumentikoje „Seaspiracy“. Būtent pastaroji dokumentika ir įkvėpė šį straipsnį. Trumpai kalbant, masinė žvejyba drastiškai mažina žuvų skaičių. Jos gaudomos gerokai didesniais kiekiais, nei buvo kada nors anksčiau. Žuvys nespėja taip greitai neršti ir atstatyti sužvejojamo kiekio. Ir turbūt nė neverta sakyti, kad masinė žvejyba yra brutali.

 

Tokia žvejyba taip pat palieka didelį CO2 kiekį. Laivo dūmai kyla į viršų, koncentravęsi ir tapę lietumi, grįžta atgal į vandenynus ir taip jį rūgština. Rūgštėjantis ir šylantis vanduo yra vienos iš priežasčių, kodėl nyksta koraliniai rifai.

 

Negana to, neigiamas pasekmes sukelia žvejybos tinklai. Išplaukus į ilgas keliones žvejoti itin vertinamo tuno, žvejų tinklai, beabejo, sugauna ne tik jį. Į tinklus papuola ir delfinai, vėžliai ar rykliai, kurie dažniausiai žūva. Paskaičiuota, kad Indijos vandenyne, žvejojant tunus, iš visų atsitiktinai pagautų gyvūnų – 23 proc. sudaro rykliai. Žvejai nupjauna tik jų pelekus, o likusį kūną išmeta atgal į vandenyną.

 

Svarbu paminėti ir tai, kad masiškai gaudant tam tikrą vieną rūšį, byra visa mitybos grandinė. Sakykime, jei tęsime apie tuną, tai yra plėšri žuvis, besimaitinanti baltąja žuvimi. Kai tuno mažėja, nebelieka kas suvalgytų baltąją žuvį, todėl jos populiacija padideja. Šios žuvys sparčiau minta dafnėmis, blusytėmis, ciklopais ar vabaliukais, kurie ryja dumblius. Na, o nesuvalgyti dumbliai pradeda irti. Vyksta domino efektas. Irdami ir pūdami dumbliai reikalauja deguonies. Mažėjant deguonies kiekiui atsiranda plotai, kuriuose tiesiog nėra deguonies. Tokios vietos yra vadinamos mirties zonomis. Ten nesiveisia jokia gyvybė.

 

Plastiko tarša

 

Kasmet pagaminama per 300 milijonų tonų plastiko. Iš jų, į vandenynus patenka apie 8 milijonai tonų plastiko. Didžiausia problema yra ta, kad plastikas neišnyksta. Jis niekur niekada ir niekaip nedingsta. Net suiręs į mažus gabalėlius, jis neturi savybės ištirpti, todėl patenka net ten, kur tikimės mažiausiai.

 

Daugelis jūros ir pakrančių gyvūnų plastiką palaiko maistu. Jie jį suvalgo ir plastikas patenka į jų organizmus. Nepasišalinęs jis kaupiasi ir gyvūno skrandis tampa užkištas, todėl jis valgo vis mažiau tikro maisto. Jis lyg ir jaučiasi sotus, nors iš tikro yra alkanas. Ilgainiui gyvūnas miršta nuo bado.

 

Plastikas taip pat patenka ne tik į organizmus. Daugybė gyvūnų įsipainioja į plastiko šiukšles, kas sukelia sužeidimus ar mirtį.

 

CO2 poveikis

 

Ar žinai, kad vandenynuose esantys koraliniai rifai prilyginami didiesiems miškams? Juose gyvena apie 25% visų žinomų jūros gyvūnų rūšių. Nykstant rifams analogiškai nyksta biologinė įvairovė.

 

Rifai taip pat yra svarbūs, nes veikia kaip amortozatoriai. Jie sušvelnina bangas. Praradus juos, bangų aukštis kyla ir užlieja pakrančių buveines.

 

Rifai nyksta dėl kelių veiksnių. Vieni jų yra rūgštėjantys ir šiltėjantys vandenys. Abu šiuos veiksnius lemia didėjantis CO2 kiekis. CO2 koncentracija atmosferoje šiuo metu yra aukščiausia per 650 000 metų. Pagrindinė CO2 gausėjimo priežastis – iškastinio kuro deginimas, žemės paskirties keitimas, miškų kirtimas ir kt.

 

 

Koraliniai rifai, anksčiau (kairėje) ir dabar (dešinėje)

 

9 VEIKSNIAI, DĖL KURIŲ TURIME SAUGOTI VANDENYNUS

 

Aukščiau aptartas neigiamas poveikis, rodos, labiausiai liečia biologinę įvairovę. Vis gi, neigiamas poveikis vandenynams juntamas gerokai plačiau. Juos turėtume saugoti dėl daugybės priežasčių:

 

1. Vandenynai yra mėlynoji ekonomika milijonams žmonių visame pasaulyje

Vandenynai daugybei žmonių yra jų pragyvenimo šaltinis ir kartu tai padeda suktis viso pasaulio ekonomikai. JAV vandenynų ekonomika sukuria 282 milijardus dolerių prekių ir paslaugų, o nuo vandenynų priklausančiame versle dirba beveik 3 milijonai žmonių.

 

2. Vandenyno ekosistemoje yra svarbių vaistų ingredientų

Vandenynuose yra rasta daugiau nei 10 000 junginių, kurie naudojami kovojant su tokiomis ligomis kaip vėžys, artritas, Alzheimeris.

 

3. Vandenynai  gamina deguonį, kuriuo kvėpuojame

Vandenynas gamina daugiau nei pusę pasaulio deguonies ir sugeria 50 kartų daugiau anglies dvideginio nei mūsų atmosfera.

 

4. Vandenynai suteikia mums gyvybę

Vandenynai užima 71% planetos ir jame yra daugiau nei milijardas kubinių kilometrų vandens, kurį naudojame savo mitybai, ūkiams ir kitoms kasdienėms reikmėms.

 

5. Sveikas vandenynas reguliuoja klimatą ir mažina klimato kaitos padarinius

Vandenyno srovės paskirsto šilumą visame pasaulyje, reguliuodamos temperatūrą ir orą. Vandenynas taip pat absorbuoja daugiau nei 90% šilumos ir maždaug 30% anglies dvideginio emisijų, kurias sukelia žmogaus veikla.

 

6. Vandenynai mus maitina

Vandenynuose gyvena apie penktadalis gyvūninių baltymų, kuriais mintame. Tai yra apie 20% visų baltymų. Besivystančiose šalyse tai užima apie 50% procentų.

 

7. Vandenynai yra susisiekimo kelias

Apie 90% pasaulinės prekybos vyksta jūra. Be to, vandenynais keliauja ir privatūs keleiviai, turistai.

 

8. Vandenynai yra namai biologinei įvairovei

Kaip jau ir aptarėme anksčiau, vandenynai svarbūs biologinei įvairovei. Mokslininkų skaičiavimais, jūrose gyvena daugiau nei du milijonai rūšių. Manoma, kad daugelis rūšių dar nėra atrastos ir sukataloguotos, todėl minėtas skaičius gali būti net keliolika kartų didesnis.

 

9. Vandenynai yra grožis, įkvėpimas ir poilsis

Be visų išvardintų vandenyno naudų, verta nepamiršti ir tiesiog to, jog vandenynai yra labai graži gamtos dalis. Paplūdimiuose ir vandenynuose mes ilsimės, plaukiojame, nardome ar užsiimamame kitomis, džiaugsmą keliančiomis pramogomis. Pakrančių ir jūrų turizmas sudaro didelę pasaulio turizmo dalį.

Tweet Share Pin It Email

Atstājiet savu komentāru

Komentāri tiks pārskatīti pirms publikācijas.


Kā arī Stāsti

Kaip rudenį natūraliai pasirūpinti savimi?
Kaip rudenį natūraliai pasirūpinti savimi?

oktobris 25, 2024

Lasīt vairāk

Leiskitės į aplinkai ir Jums palankų gyvenimo būdą
Uzsāciet dzīvesveidu, kas ir labvēlīgs videi un jums

septembris 17, 2024

Lasīt vairāk

7 patarimai tvarioms Joninėms
7 padomi ilgtspējīgai Jāņu dienai

jūnijs 21, 2024

Lasīt vairāk

Urban Earth Lovers
  • BUJ
  • Ilgtspējība
Abonējiet minimālisma e-pastu

Mēs atstāsim jūsu iesūtnē jūsu videi draudzīgos padomus,
idejas, stāstus un, protams, ieteikumus.

Ja tev ir jautājumi?

Raksti:
hello@urbanearthlovers.com

Zvani:
+37062011400


  • Iepirkšanas noteikumi
  • Piegāde
  • Privātums
  • Atgriešana

© 2025 Urban Earth Lovers. Visas tiesības aizsargātas