-
Veikals
- Zīmoli
- Biznesa dāvanas
-
Par mums
Ar kartais pagalvojate, kiek daug turtų slepia vandenynai? Nuo mikroskopinės gyvybės iki didžiausio kada nors Žemėje gyvenusio žinduolio.
Vandenynai yra pagrindinis visos Žemės planetos ekosistemos komponentas. Jis yra gyvybiškai svarbus viskam kas aplink. Augalams, gyvūnams ir žinoma mums, žmonėms. Kol turime vandens – gyvybės ratas sukasi.
Deja, dėl nesustabdomos žmogaus veiklos kas valandą žūva po 30 000 ryklių. Kasmet į vandenynus nugrimzta apie 640 000 tonų žvejybos įrankių, kurie sužaloja ar nužudo šimtus tūkstančių banginių, ruonių ir vėžlių. Pranašaujama, kad 2050 metais plastiko jūrose bus daugiau nei žuvų. Jau dabar, 70% mūsų šiukšlių patenka į vandenyno ekosistemą. Ir tai tik keli faktai.
Vandenynų, pakrančių ir juose gyvenančios biologinės įvairovės niokojimą lemia įvairios priežastys. Pagrinde tai yra masinė komercinė žvejyba, plastiko tarša ir didėjantis CO2 kiekis atmosferoje, kuris rūgština ir šildo vandenynus.
Sužinoti apie masinės žvejybos padarinius galima Netflix dokumentikoje „Seaspiracy“. Būtent pastaroji dokumentika ir įkvėpė šį straipsnį. Trumpai kalbant, masinė žvejyba drastiškai mažina žuvų skaičių. Jos gaudomos gerokai didesniais kiekiais, nei buvo kada nors anksčiau. Žuvys nespėja taip greitai neršti ir atstatyti sužvejojamo kiekio. Ir turbūt nė neverta sakyti, kad masinė žvejyba yra brutali.
Tokia žvejyba taip pat palieka didelį CO2 kiekį. Laivo dūmai kyla į viršų, koncentravęsi ir tapę lietumi, grįžta atgal į vandenynus ir taip jį rūgština. Rūgštėjantis ir šylantis vanduo yra vienos iš priežasčių, kodėl nyksta koraliniai rifai.
Negana to, neigiamas pasekmes sukelia žvejybos tinklai. Išplaukus į ilgas keliones žvejoti itin vertinamo tuno, žvejų tinklai, beabejo, sugauna ne tik jį. Į tinklus papuola ir delfinai, vėžliai ar rykliai, kurie dažniausiai žūva. Paskaičiuota, kad Indijos vandenyne, žvejojant tunus, iš visų atsitiktinai pagautų gyvūnų – 23 proc. sudaro rykliai. Žvejai nupjauna tik jų pelekus, o likusį kūną išmeta atgal į vandenyną.
Svarbu paminėti ir tai, kad masiškai gaudant tam tikrą vieną rūšį, byra visa mitybos grandinė. Sakykime, jei tęsime apie tuną, tai yra plėšri žuvis, besimaitinanti baltąja žuvimi. Kai tuno mažėja, nebelieka kas suvalgytų baltąją žuvį, todėl jos populiacija padideja. Šios žuvys sparčiau minta dafnėmis, blusytėmis, ciklopais ar vabaliukais, kurie ryja dumblius. Na, o nesuvalgyti dumbliai pradeda irti. Vyksta domino efektas. Irdami ir pūdami dumbliai reikalauja deguonies. Mažėjant deguonies kiekiui atsiranda plotai, kuriuose tiesiog nėra deguonies. Tokios vietos yra vadinamos mirties zonomis. Ten nesiveisia jokia gyvybė.
Kasmet pagaminama per 300 milijonų tonų plastiko. Iš jų, į vandenynus patenka apie 8 milijonai tonų plastiko. Didžiausia problema yra ta, kad plastikas neišnyksta. Jis niekur niekada ir niekaip nedingsta. Net suiręs į mažus gabalėlius, jis neturi savybės ištirpti, todėl patenka net ten, kur tikimės mažiausiai.
Daugelis jūros ir pakrančių gyvūnų plastiką palaiko maistu. Jie jį suvalgo ir plastikas patenka į jų organizmus. Nepasišalinęs jis kaupiasi ir gyvūno skrandis tampa užkištas, todėl jis valgo vis mažiau tikro maisto. Jis lyg ir jaučiasi sotus, nors iš tikro yra alkanas. Ilgainiui gyvūnas miršta nuo bado.
Plastikas taip pat patenka ne tik į organizmus. Daugybė gyvūnų įsipainioja į plastiko šiukšles, kas sukelia sužeidimus ar mirtį.
Ar žinai, kad vandenynuose esantys koraliniai rifai prilyginami didiesiems miškams? Juose gyvena apie 25% visų žinomų jūros gyvūnų rūšių. Nykstant rifams analogiškai nyksta biologinė įvairovė.
Rifai taip pat yra svarbūs, nes veikia kaip amortozatoriai. Jie sušvelnina bangas. Praradus juos, bangų aukštis kyla ir užlieja pakrančių buveines.
Rifai nyksta dėl kelių veiksnių. Vieni jų yra rūgštėjantys ir šiltėjantys vandenys. Abu šiuos veiksnius lemia didėjantis CO2 kiekis. CO2 koncentracija atmosferoje šiuo metu yra aukščiausia per 650 000 metų. Pagrindinė CO2 gausėjimo priežastis – iškastinio kuro deginimas, žemės paskirties keitimas, miškų kirtimas ir kt.
Koraliniai rifai, anksčiau (kairėje) ir dabar (dešinėje)
Aukščiau aptartas neigiamas poveikis, rodos, labiausiai liečia biologinę įvairovę. Vis gi, neigiamas poveikis vandenynams juntamas gerokai plačiau. Juos turėtume saugoti dėl daugybės priežasčių:
Vandenynai daugybei žmonių yra jų pragyvenimo šaltinis ir kartu tai padeda suktis viso pasaulio ekonomikai. JAV vandenynų ekonomika sukuria 282 milijardus dolerių prekių ir paslaugų, o nuo vandenynų priklausančiame versle dirba beveik 3 milijonai žmonių.
Vandenynuose yra rasta daugiau nei 10 000 junginių, kurie naudojami kovojant su tokiomis ligomis kaip vėžys, artritas, Alzheimeris.
Vandenynas gamina daugiau nei pusę pasaulio deguonies ir sugeria 50 kartų daugiau anglies dvideginio nei mūsų atmosfera.
Vandenynai užima 71% planetos ir jame yra daugiau nei milijardas kubinių kilometrų vandens, kurį naudojame savo mitybai, ūkiams ir kitoms kasdienėms reikmėms.
Vandenyno srovės paskirsto šilumą visame pasaulyje, reguliuodamos temperatūrą ir orą. Vandenynas taip pat absorbuoja daugiau nei 90% šilumos ir maždaug 30% anglies dvideginio emisijų, kurias sukelia žmogaus veikla.
Vandenynuose gyvena apie penktadalis gyvūninių baltymų, kuriais mintame. Tai yra apie 20% visų baltymų. Besivystančiose šalyse tai užima apie 50% procentų.
Apie 90% pasaulinės prekybos vyksta jūra. Be to, vandenynais keliauja ir privatūs keleiviai, turistai.
Kaip jau ir aptarėme anksčiau, vandenynai svarbūs biologinei įvairovei. Mokslininkų skaičiavimais, jūrose gyvena daugiau nei du milijonai rūšių. Manoma, kad daugelis rūšių dar nėra atrastos ir sukataloguotos, todėl minėtas skaičius gali būti net keliolika kartų didesnis.
Komentāri tiks pārskatīti pirms publikācijas.
