jūnijs 13, 2019
Parengė Dovilė Daukšaitė
Būsiu atvira, indų plovimas yra tikra bausmė mano kasdieniniam gyvenime, ir buvo tokia jau nuo pačių mažiausių dienų. Iki šiol pamenu kaip namų ruošos darbų sąraše pamačius indų plovimą net nusipurtydavau ir visgi, šio malonumo neišvengsi.
Pradėjusi propaguoti tvaresnį ir gamtai saugesnį gyvenimą, pastebėjau, kad visi atkreipia svarbų dėmesį į šampūno buteliukus, kremo indelius, vandens buteliukus ir kitus plastmasės gaminius, bet retai kam akis užkimba už indų ploviklio. Gal Fairy ir kiti gamintojai padarė mums didelę paslaugą ir nežinome kaip kitaip plauti indus?
Bet džiugu žinoti, kad pasirinkimas yra, galima ne tik chemija netrinti lėkščių iš kurių kitą dieną iki paskutinio trupinio valgysite mamos keptą pyragą, bet ir išvengti dar vienos plastikinės pakuotės šiukšlių kibire tiesiog pasirenkant kietąjį indų ploviklį.
Įpročius pakeisti gana sudėtinga, o nuo vaikystės indus plaunant su skystais plovikliais, tais įprotis giliai įsišakniję ir visgi vienas faktas privertė mane priimti šį sprendimą ir neatsisukti atgal. Indų ploviklyje esančios cheminės medžiagos (formaldehyde, sulphuric acid) turi įtakos gerklų bei nosies sinusų vėžio formavimuisi, tas pats indų ploviklis, kurio niekada tobulai nenuplauname nuo lėkštės ir kuris keliauja su mūsų maistu į mūsų pilvukus. Tuo tarpu kietasis indų ploviklis, gaminamas kokosų aliejaus pagrindu bei alavijo ir Pietų Amerikos muilo žievės ekstraktu skambėjo daug skaniau nei formaldehidas ar triklosanas.
Žinoma, prie to žymiai prisidėjo ir faktas, kad ši plastmasės pakuotė mūsų gamtoje nyksta kartu su visa ta chemija viduje. Tad sprendimas buvo lengvas ir galutinis, o ir gaiviai kvepiantis.
Parsinešus namo pirmąjį kietojo indų ploviklio gabaliuką mąsčiau, tai ką man šią su juo dabar daryti? Kur čia jį man pasidėti, kad neištirptų? Atrodė gana neįprasta jį trintį į indų šepetį, bet, patikinu, tai kurkas paprasčiau nei tą patį šepetį bandyti apipilti skystu plovikliu, tiesiog patrini ir vuolia! Indai švarut švarutėliai. Net jei ir naudojate kempinėlę, tai lygiai tas pats kas muilu trinti kempinėlę duše, lengva ir greitai priprantama, o indų ploviklį tiesiog padedu atgal į muiline (jūs galite ir ant lufo) ir kriauklė švari ir gaivi.
Mano draugei pirmą kartą net iškilo klausimas, ar dabar viską plausiu su kietais produktais, o
aš juokiuosi, kodėl gi ne? Juk taip ir švaru ir sveika, o mūsų organizmai ir taip jau chemijos paragavę.
Sunkiausias šiuo atžvilgiu turbūt piniginis klausimas, nes pilnos chemijos priemonės kainuoja vos eurą ar du, o kietasis indų ploviklis šią kainą lenkia kelis kartus, bet ne vienas straipsnis rašantis apie cheminių ploviklių kenksmingumą gamtai ir mūsų organizmui įkvepia atsidaryti piniginę ir išleisti papildomus eurus, žinant, kad kitą kartą valgant blynus valgysiu tik juos, o ne papildomus cheminius elementus bei investuojant į ploviklį, kurio mano šeimoje užteks dar 4-6 mėnesius..
Norėdami prisidėti prie tvarios gyvensenos ir saugoti gamtą mes neturim pakeisti pasaulio, reikia tiesiog pradėti nuo kasdienių dalykų, o indų plovimas tikrai gali būti vienas iš jų. Juk norint padaryti didžiausią pokytį geriausia kiekvieną dieną padaryti mažą žingsniuką, o po kurio laiko pamatysime to rezultatą, tad to jums šį kartą ir linkiu.
Komentāri tiks pārskatīti pirms publikācijas.