oktobris 15, 2020
Nesen runājām ar "Kāds cits" aizsācēju Ievu Viļķi, kura jau gadu nodarbojas ar kompostēšanu vienistabas bēniņos un ļoti priecājas par šo lēmumu. Tas jau kļuvis par viņas ierastu sastāvdaļu. ģimenes ikdiena.kas joprojām neuzdrošinās kompostēt dzīvoklī, baidās no iespējamās nepatīkamās smakas vai pārtikas mušām, no kā visa var izvairīties, radot piemērotu komposta klimatu.
Vispirms sagatavojam kompostēšanai nepieciešamo: kompostēšanas maisu, sliekas un Kalifornijas sliekas. Domājot par to, cik pirkt, mēs aplēšam pārtikas un atkritumu daudzumu, ko patērējam savās mājās, lai sliekas neciestu badā vai nebūtu pārāk daudz pārtikas atkritumu. Viena Kalifornijas slieka dienā apēd pusi no saviem pārtikas atkritumiem, tāpēc varat novērtēt, cik daudz šādu slieku jums būs nepieciešams. Piemēram, ja zināt, ka dienā sakrājas aptuveni 500 grami atkritumu, jāiegādājas 1 kg Kalifornijas slieku. Kad visas kompostēšanas sastāvdaļas ir gatavas, mēs izvēlamies kompostēšanas vietu. Vislabāk būtu atvērta, elpojoša, slēgta telpa, kur joprojām nav pārāk daudz gaismas vai tumsas. Visērtāk to turēt virtuvē vai tās tuvumā.
Kad kompostēšanas maiss ir uzbūvēts, zeme un sliekas tiek izgāztas, un mēs sākam kompostēt. Pārtikas atkritumu izmešanai maisā vajadzētu būt apmēram 20-30% no kopējā maisa satura, bet pārējam jābūt maltam, papīram vai sausiem augiem. Pēc Ievas teiktā, šāds daudzumu sadalījums viņai padevās vislabāk. Ir svarīgi, lai mitrums kompostā nebūtu ne pārāk sauss, ne pārāk mitrs. Ja jūtat, ka zeme ir ļoti sausa, varat vienkārši laistīt kompostu, piemēram, laistot ziedus, un, ja tas ir pārāk mitrs, ielieciet vairāk sausās zemes vai papīra.
Ja jums joprojām ir pārtikas mušas, vispirms ir jāpārveido pati virtuve. Kādu laiku neuzglabājiet dārzeņus vai augļus uz darba virsmām, neatstājiet nemazgātus traukus. Turklāt, lai mušas negrieztos ap kompostēšanas maisu, pārtikas atkritumus vislabāk būtu aprakt nedaudz zem zemes, apmēram 2 cm dziļumā. Ja tas neatbaida mušas, kompostu var pārklāt ar nedaudz biezāku papīra skaidu kārtu.
Atkritumi, piemēram, gaļa vai zivis, nav piemēroti kompostēšanai. Tāpat vēlams izvairīties no ķiplokiem, sīpoliem, citrusaugļiem, jo tie var sabojāt slieku ādu. Šie produkti, iespējams, ir vienīgais iemesls nepatīkamajai komposta smakai.
Paldies Ievai par padomiem, un viņa var arī klausīties visu savu pieredzi videoklipā šeit .
Ja jums ir vairāk jautājumu par kompostēšanu, droši rakstiet mums vai Ievai uz Instagram @dar_kas_nors. Veiksmi kompostēšanā!
"jūlijs 11, 2019
Parengė Laura Prievelytė-Juknė
Ar tau teko girdėti apie Plastic Free July? Tai pasaulinis judėjimas, kuris skatina liepos mėnesį atsisakyti ir sumažinti vienkartinių plastikinių produktų vartojimą.
Visas iki šiol pagamintas plastikas vis dar yra Žemėje nesuiręs ir neišnykęs. Pusę pasaulio plastiko yra panaudojama tik vieną kartą. Išmestas plastikas dažnai atsiduria būtent vandenynuose, kur skyla į mikroplastiką. Šiandien plastiko dalelių galime rasti visur: dirvožemyje, ore, gyvūnų ir net žmonių organizmuose.
Bet juk plastikas mus lydi kiekvieną dieną. Kaip be jo gyventi?
Šiame įraše mes, Laura ir Miglė, dalinamės paprastais ir mūsų išbandytais būdais kaip sumažinti plastiko vartojimą ne tik liepos mėnesį, bet ir kiekvieną dieną.
Daugkartinio naudojimo gertuvė tapo nuolatiniu palydovu.
Ji visada kartu: sportuojant, darbe, keliaujant.
Gera savijauta mums labai svarbi, todėl stengiamės per dieną išgerti bent 2 l vandens. Dažniausiai gertuvę papildome tris kartus per dieną: ryte prieš išeinant iš namus, per pietus ir po darbu paliekant Urban Earth Lovers studiją.
Jau kelis metus geriame vandenį tik iš čiaupo.
Ar žinojai, kad Lietuvoje galime džiaugtis puikia vandens kokybe? Mums geriamasis vanduo tiekiamas iš požeminių gręžinių. Toks vanduo yra apsaugotas nuo išorės cheminės ir mikrobiologinės taršos, prisotintas įvairių mūsų organizmui naudingų mineralinių medžiagų.
Atsibodo vanduo?
Metalinę gertuvę gali naudoti vietoje termoso kavai arba arbatai. Taip pat tinka naudoti šviežiai spaustoms sultims. Na, o bare ar lauko festivalyje, gertuvė padeda pakeisti vienkartines plastikines stiklines. Išbandėme. :)
Vasarą džiaugiamės daržovių ir vaisių gausa.
Besimėgaudamos šiomis gėrybėmis stengiamės tausoti gamtą, kuri mums jas padovanojo ir perkame savo daugkartiniuose maišeliuose.
Nesvarbu ar turguje ar prekybos centre savo maišelius naudojame bulvėms, svogūnams, obuoliams, agurkams, sezoninėms uogoms, riešutams ir džiovintiems vaisiams.
Kodėl verta į parduotuvę atsinešti savo maišelį?
Plastikinis maišelis dažniausiai naudojamas 20-30 minučių, kol grįžtame į namus iš parduotuvės, o tada išsiunčiame į šiukšliadėžę. Tik dalis suvartotų plastikinių maišelių atsiduria perdirbimo punktuose, kiti - nukeliauja į sąvartynus, miškus, ežerus, jūrą. O iš ten atgal ant mūsų stalo per maisto grandinę.
Medžiaginiai maišeliai iš medvilnės, lino ar tiesiog senų užuolaidų yra labai lengvi, todėl patogu nešiotis krepšyje šalia kompiuterio ir telefono. Kai norisi sveikesnio užkandžio - daugkartinis maišelis tinka sveriamoms vyšnioms, braškėms, šilauogėms ar riešutams.
Dažnai pietūs skubantiems pakuojami išsinešimui į neperdirbamo putplasčio maisto dėžutės. Dar pridėkite vienkartinius įrankius, šiaudelius ir maišelius…
Mes mėgstame pietus bei užkandžius ruošti namuose ir neštis savo maisto dėžutėje.
Tai nėra taip sudėtinga, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Dienos metu nereikia galvoti ką, kur ir kaip pavalgyti. Todėl turime daugiau laiko atsisėsti ir ramiai papietauti - nereikia rūpintis ėjimu, laukimu, ieškojimu ir skubėjimu atgal prie darbų.
Planuojant valgiaraštį nereikia kiekvieną dieną sau užduoti klausimo “ką valgysiu šiandien?” Užtenka į šį klausimą atsakyti tik vieną kartą per savaitę.
Maisto planavimas užtikrina sveiką, subalansuotą mitybą tinkamo dydžio porcijomis. Savaitės valgiaraštį suplanuojame per valandą, tačiau savaitės bėgyje tam sutaupama daug laiko, kurį mieliau skiriame skaitymui ar maloniam pasivaikščiojimui.
Mūsų mėgstamiausia vasaros frazė “ačiū, man gėrimą be šiaudelio”.
Plastikiniai gėrimų šiaudeliai biologiškai neskaidomi, jų negalima perdirbti. Panaudojus vos vieną kartą šiaudeliai, įrankiai, lėkštės, ausų krapštukai ir kitos smulkaus plastiko atliekos beveik niekada nesuyra ir teršia mūsų gamtą.
Kai karštą vasaros dieną norime atsigaivinti ir pasimėgauti šalta kava renkamės daugkartinio naudojimo šiaudelius. Tokie šiaudeliai patogiai išsivalo ir gali būti naudojami beveik visą gyvenimą.
Pradžioje buvo keista į kavines atsinešti savo šiaudelį, tačiau greitai supratome, kad šis mūsų įprotis nesukelia labai didelio dėmesio. O sulaukę klausimų skubame pasidalinti mintimis apie plastiko taršą ir alternatyvas vienkartiniams produktams.
Dažną palydovą virtuvėje - plastikinę maistinę plėvelę - iškeitėme į ilgaamžę bičių vaško alternatyvą.
Kodėl bičių vaško plėvelė?
Daugkartinė maistinė plėvelė pasižymi natūraliomis antibakterinėmis savybėmis. Todėl idealiai tinka užkandžių, vaisių, duonos, sumuštinių ar sūrio pakavimui.
Panaudojus galima plauti vėsiu vandeniu ir naudoti vėl ir vėl. Tinkamai prižiūrima bičių vaško plėvelė gali tarnauti metus!
Kelionių metu vengiame greito maisto restoranų. Bičių vaško plėvelė nepakeičiama kai norisi supakuoti namų gamybos sumuštinį ar lengvus pietus. Rankose vaškas sušyla ir sandariai užsilipdo. Todėl maistas išlieka šviežias ilgiau, o kelioninė kuprinė tvarkinga ir švari.
Mėgstame malonius, lėtus grožio ritualus.
Todėl nusprendus savo vonios kambarį paversti draugiškesniu aplinkai iš pradžių pasirodė sudėtinga.
Nuo ko pradėti?
Vienas iš mažiausiai pastangų pareikalavusių pasikeitimų buvo perėjimas prie kietojo šampūno. Tokį šampūną naudoti lengva, jis puoselėja plaukus ir labai skaniai kvepia.
Kietąjį šampūną galima įsigyti be pakuotės arba perdirbamo popieriaus dėžutėje. Taip išvengiama sveikatai kenksmingų BPA plastiko pakuočių.
Kasdienines kūno priežiūros ir kosmetikos priemonės net iki 80 proc. sudaro vanduo. Tačiau kietieji kosmetikos produktai, gaminami be vandens, tik iš koncentruotų aktyviųjų komponentų, padeda išsaugoti gamtos išteklius, mažina neigiamą poveikį aplinkai.
Vienkartinio naudojimo grožio ir higienos prekės dailiose plastikinės pakuotėse sukurtos užtikrinti trumpalaikį komfortą, kuriam pasibaigus jas perkame vėl ir vėl.
Labai apsidžiaugėme atradę aplinkai draugišką alternatyvą vienkartiniams plastikiniams skutimosi peiliukams.
Metalinis skustuvas atrodo stilingai bei užtikrina švarų ir saugų skutimąsį. Tinkamai prižiūrimas skustuvas tarnaus visą gyvenimą.
Daugkartinis metalinis skustuvas nėra diferencijuojamas lytims - jis tiesiog pritaikytas skustis kokybiškai, todėl jo kaina bus sąžiningesnė.
Įsigijus daugkartinį skustuvą tereikės keisti ašmenis - 100 vienetų keičiamų ašmenų dėžutė paprastai kainuoja apie 10 eurų. Pastarųjų turėtų užtekti bent ketveriems metams.
Turbūt mylimiausias mūsų tvarus produktas - menstruacinė taurelė.
Tai lengvai prižiūrimas, higieniškas, sveikas, ekonomiškas ir gamtai draugiškas pasirinkimas.
Menstruacinė taurelė gali tarnauti iki dešimties metų ir pakeisti 250-300 vienkartinių higienos priemonių kasmet. Vidutiniškai, per gyvenimą, moteris sunaudoja 10.000 vienkartinių tamponų ir įklotų, o tai yra nuo 120 iki 150 kilogramų atliekų. Šių produktų atliekos nėra perdirbamos todėl keliauja į sąvartynus arba kanalizaciją.
Laikas, per kurį tamponas ar įklotas bei jo plastikinė pakuotė suyra, yra ženkliai ilgesnis nei mūsų gyvenimo trukmė.
Susiformuoti naujiems įpročiams reikia laiko. Rekomenduojame leistis į pokyčus iš lėto, sąmoningai, leidžiant sau ekperimentuoti, klysti ir mokytis savo tempu. Daugiau idėjų ir patarimų tvariam gyvenimui be plastiko rasite mūsų el.parduotuvėje.
jūnijs 27, 2019
Parengė Dovilė Daukšaitė
Žmonės, kurie domisi minimalizmu, tvaria gyvensena, ar gamtos saugojimu, turi tam savų priežasčių, vieni tai pradeda daryti norėdami sumažinti chaoso kiekį savo gyvenime, kitiems suspaudžia širdį pamačius dėl maišelių mirštančius banginius, dar kiti išgirdo tai iš sekamų žmonių ir nusprendė, pabandyti. Kiek žmonių, tiek skirtingų istorijų, priežasčių ir motyvacijų.
Kiekvienas atranda savo įkvėpimą ir mums labai gera klausytis pas mus užsukančių klientų istorijų, kurios motyvuoja ir mus, tad nusprendėme pasidalinti keliomis priežastimis, kodėl žmonės pradėjo vis kalbėti apie “Zero waste”, kas skatina didžiausius apsipirkinėjimo fanatus imtis minimalizmo ar kitaip tariant, kodėl verta “Go Green”.
Mūsų poelgiai daro tiesioginę įtaką ne tik mums, bet ir aplinkai, kuri mus supa. Prince Ea savo video įraše sako “Tai (graži žemė) kaip santuoka, mes nesuprantame, ką turėjome, kol tai nedingsta” ir jis atsiprašo ateities kartų už tai, kad gražią žemę atėmė iš jų. Ir tai daugiau mažiau kelias, kuriuo pasaulis šią akimirką eina, būtent dėl to kuriasi organizacijos kaip Ocean CleanUp, 4Ocean, 350, RainforestTrust ir kitos, nes kol daugelis negalvoja apie ateitį, jie galvoja. Ir viena iš didžiausių Zero Waste, Minimalizmo ir Tvaraus gyvenimo bangų turbūt sukilo, po pasaulį apskriejusios Greta Thunberg Ted Talk kalbos. Juk kiekvienas iš mūsų galime pradėti nuo savęs, bent mažais žingsneliais, nes didelis kiekis žmonių darantis bent truputį, turi daug didesnę galią, nei valdžios institucijos ir organizacijos kartu sudėjus.
Kita priežastis jau tiesiogiai susijusi su žmogumi, kuris nusprendžia gyventi tvariai, nes taip gyventi yra labai patogu. Tvarus gyvenimas itin susijęs su minimalizmu, tad dažniausiai pradėję tvariai gyventi, žmonės supranta, kad viskas, ko jiems reikia, jie jau turi, o gal net turi per daug, tad supaprastina savo gyvenimą ir naudoja tik reikalingiausias priemones, Minimalizmas daugumai žmonių siejasi su chaoso sumažinimu, nes sumažėjus daiktų sumažėja ir galvos skausmo jais rūpintis, pirkti naujus, tuo pačiu, sumažėja ir suvartojimas. Tad ekologija = patogumas = ramesnis gyvenimas.
Pratęsiant ką tik užsimintą temą apie minimalizmą, tai ne tik sumažina produktų kiekį, bet ir nusprendus nusipirkti vieną produktą vietoje 5, mes esame linkę jam skirti daugiau pinigų, tad nusiperkame kokybiškesnę prekę ir ilgalaikėje perspektyvoje, mes net dar daugiau sutaupome. Ir tai net ne vienintelė priežastis taupanti pinigus. Pradėjus gyventi minimalistiškai, žmogus atsisako impulsyvių pirkimų, kurie vidutiniškai sudaro 20% mūsų išleidžiamų pinigų. Tad pirkti planuojant, mažais kiekiais bei kokybiškus daiktus, padeda ir mūsų piniginei.
Dar viena iš priežasčių, skatinanti pradėti tvarų gyvenimą - laimė. Skamba, keistai, bet paprastas psichologinis faktorius, kad rūpestis kitais verčia mus laimingais, itin intensyviai veikia šiuo atveju. Kiekvieną kartą, priimdamas sprendimą nepirkti produkto, kurio tau nereikia, atsisakydamas maišelio ar šiaudelio, žinai, kad prisidedi prie kai ko didesnio, kad saugai gamtą, ir tas pasitenkinimo jausmas viduje sukuria itin daug laimės, Būtent dėl to, atėjęs į Zero Waste susitikimą, matai didelį kiekį žmonių su plačiomis šypsenomis, nes daryti gerą yra gera.
Viena iš pagrindinių ir labiausiai džiuginančių priežasčių, tai turbūt yra sveikata. Tvarus gyvenimas paskatina atsisakyti pusfabrikačių, renkamės sveikesnį ir šviežią maistą. Dažniau namie paliekame automobilį ir renkamės pasivaikščioti, ar važiuoti dviračiu. Chemines medžiagas namų švarai iškeičiame į natūralias priemones ir lygiai tą patį padarome savo vonioje su visomis cheminių medžiagų turinčiomis kosmetikos priemonėmis. Visus šiuos ir dar daugiau faktorių sudėjus kartu, pradedame kur kas gražiau elgtis tiek su savo oda, tiek su tuo ką valgome, o tai pozityviai atsiliepia mūsų sveikatai.
Paskutinis, bet tikrai ne prasčiausias yra tai, kad ekologiškas gyvenimas yra itin estetiškas. Turint mažiau, bet kokybiškų ir širdžiai dailių daiktų, viskas tampa itin dailu. Puikus to pavyzdys yra tokios instagram personos kaip: @trashisfortossers, @simpleishliving, @simply.living.well, @taylor.pforwords ir kitos. Tad tai lyg papildomas bonus taškas kasdienai už tai, kad renkiesi saugoti gamtą.
Tai tik kelios priežastys, kodėl verta “Go green”, o jų yra šimtai ir tūkstančiai ir kiekvienam individualių ir svarbių, tad linkime ir Jums atrasti savąją priežastį ir būtinai užsukus į svečius, pasidalinti su mumis.
aprīlis 08, 2019
Parengė Ieva Vilkė tinklaraščio dar kas nors autorė
Kalbėdama apie ekologišką gyvenseną dažnai vartoju ne visiems žinomą “ekologinio pėdsako” terminą. Viena vertus, tai konkretus mokslinis terminas, matavimo vienetas. Vis dėlto ekologinio pėdsako savoka šnekamojoje kalboje dažnai vartojama kaip “poveikio gamtai” sinonimas.
Man tai pirmiausia graži, intuityviai suprantama metafora. Norime to ar ne, judėdami paliekame pėdsakus. Kartais jie būna laikini ir nereikšmingi – it trumpam, iki pirmosios bangos, įspausti drėgname pajūrio smėlyje. Kartais – dideli, ryškūs ir nepageidaujami, tarsi nuo purvinų batų ant išblizgintų grindų (šiaip jau mus auklėjo taip nedaryti).
Bet kokia žmogaus veikla vienaip ar kitaip veikia gamtą. Vienas būdas ją konkrečiai įvertinti ir palyginti skirtingų veiklų daromą poveikį gamtai yra ekologinis pėdsakas. Jis rodo, kiek tam reikia “gamtos” (žemės, vandens ir oro), jos kiekį išreiškiant produktyvios žemės plotu.
Galima įvardinti visos žmonijos, atskirų valstybių, pramonės šakų, veiklų ir net kiekvieno žmogaus ekologinį pėdsaką. Pavyzdžiui, visos žmonijos ekologinis pėdsakas šiuo metu prilygsta 1,7 Žemės planetų produktyvios žemės plotui (o planetą turime tik vieną).
Toks įvertis rodo, kiek žmonija pereikvoja turimus Žemės išteklius.
Savo asmeninį ekologinį pėdsaką galima pasitikrinti įvairiose internetinėse skaičiuoklėse. Viena jų pasiekiama www.footprintcalculator.org svetainėje. Atsakius į kelioliką klausimų gauname išraišką žemės plotu – kiek Žemės planetų reikėtų, jei visi gyventų taip, kaip Tu?
Rezultatus reikėtų vertinti kritiškai, kadangi klausimai apima tik nedidelę mūsų gyvensenos dalį. Vis dėlto pačią skaičiuoklę vertinu palankiai, nes ji rodo, kad mūsų ekologinis pėdsakas susideda iš daugelio dalykų – ne tik kuo važinėjame ir kiek energiškai efektyvus mūsų būstas, bet ir ką valgome ir kiek šiukšliname.
Žmonijos poveikį gamtai galima vertinti ir paliekamu CO2 pėdsaku. Čia poveikis gamtai vertinamas pagal susidarantį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį: ne tik anglies dvideginio (CO2), bet ir vandens garų (H2O), metano (CH4) bei kitų dujų.
Pavyzdžiui, jei ką nors darant išsiskiria metano dujų, jų poveikį galima prilyginti CO2 poveikiui (pagal sukeliamą šiltnamio efektą 1 kg metano dujų prilygsta 34 kg CO2). Savo CO2 pėdsaką irgi galima įsivertinti internetinėse skaičiuoklėse.
Ekologinis ir CO2 pėdsakai, kaip matavimo vienetai, yra tiesiogiai susiję.
Laikoma, kad apie 60% ekologinio pėdsako sudaro CO2 pėdsakas; likę 40% apima kitaip žmonijos gamtai daromą žalą, pavyzdžiui, cheminę taršą ar miškų kirtimą. Įsigilinusi į abi sąvokas, mieliau renkuosi ekologinį pėdsaką, nes jis apima visus aplinkosaugos aspektus ir skatina tausoti Žemės išteklius.
Man regis, asmeninio ekologinio pėdsako sąvoka paini todėl, kad realiai matome tik mažą jo dalį. Didžioji dalis lieka nematoma; dažnai ją vadinu “slaptu” kasdieniu kenkimu gamtai.
Pavyzdžiui, puikiai suprantame, kad mūsų vairuojamas automobilis išskiria CO2 dujas; o štai išmetę atliekas į bendrą konteinerį nesusimąstome, kad nukeliavusios į sąvartyną jos pus ir išskirs metano dujas. Išmetamų šiukšlių CO2 pėdsakas irgi įeina į mūsų ekologinio pėdsako “biudžetą”. Jei šis būtų ribotas (kaip finansinis), veikiausiai bandytume į jį tilpti rūšiuodami atliekas, o sutaupytą dalį skirtume kam nors kitam (pavyzdžiui, kelionei).
Berners-Lee knygoje “How bad are bananas?” daug dėmesio skiria maisto ekologiniam pėdsakui. Pasak jo, savo CO2 pėdsaką galime sumažinti ketvirtadaliu suvartodami visą įsigytą maistą, dar ketvirtadaliu – valgydami kuo mažiau mėsos ir pieno produktų, o dar 10% – valgydami vietinį sezoninį maistą.
Skaičiai gauti vertinant vidutinio amerikiečio gyvenimo būdą, tad mums tinka nevisai.
Vienaip ar kitaip įdomu tai, kad žymią mūsų ekologinio pėdsako “biudžeto” dalį veikiausiai sudaro dažnai išmetamas maistas, tai, kad valgome labai daug mėsos ar iš toli atvežto egzotinio maisto.
Verta prisiminti, kad ekologinį pėdsaką palieka visi vartojami daiktai.
Kas negirdėjo, kad didžiausią ekologinį pėdsaką palieka naftos ir mados industrijos; pagal kitus statistinius duomenis daugiausia šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskiria žemdirbystės ir elektros energijos gavybos sektoriai.
Kartais ekologinis pėdsakas skirstomas pagal valstybes, vis sukariant šunis ant Kinijos ir JAV.
Tuo tarpu Norvegijos mokslininkai nusprendė ištirti, kaip atrodytų, jei visų materialių daiktų gamybos, transportavimo, naudojimo ir utilizavimo ekologinį pėdsaką priskirtume jų vartotojams. Rezultatai atskleidė, kad vartotojai taptų atsakingi už 65% pasaulyje išskiriamų šiltnamio dujų ir už 80% išeikvoto vandens. Viena tyrėjų Diana Ivanova TEDx kalboje sako: “Savo gamtai daromą žalą sumažinsite ne trumpiau prausdamiesi po dušu, o atsakingiau vartodami”.
Jei žmonija nepereikvotų turimų Žemės išteklių, ekologinio pėdsako skaičiuoti nereikėtų. Gamtoje mūsų „pėdsakai“ liktų nepastebimi: atliekas ir perteklines šiltnamio dujas įsisavintų biosfera. Deja, kaip kojų, taip ir savo paliekamo ekologinio pėdsako dažniausiai nepastebime. Gyvename nesuprasdami, kaip kenkiame gamtai, ir dėl to nesukam sau galvos. Daugiau žinodami apie savo ekologinį pėdsaką, galime jo kasdien palikti mažiau.
Šaltiniai:
- Dažnai užduodami klausimai apie ekologinį pėdsaką – Global Footprint Network, FAQs
- Filmukas, aiškinantis ekologinio ir CO2 pėdsako sąvokas bei skirtumus tarp jų – Synergy Files, 2017 (Youtube)
- Straipsnis apie Berners-Lee knygoje „How bad are bananas?“ siūlomą asmeninio CO2 pėdsako skaičiavimo būdą – Lim, Our World, United Nations University, 2010
- Vaizdo įrašas apie vartojimo CO2 pėdsaką – Ivanova, TEDxTrondheim, 2016
septembris 20, 2018
Tīrīšanas līdzekļus un instrumentus lietojam ikdienā – mazgājot traukus, uzkopjot māju vai mazgājot veļu. Tomēr vai mēs vienmēr domājam, kas tajos ir? Spēcīgu ķīmisko vielu ilgstoša lietošana ietekmē mūsu veselību. Tīrīšanas līdzekļi var veicināt elpošanas, ādas vai acu problēmas. Spēcīgu tīrīšanas līdzekļu ilgstošai lietošanai var būt arī kancerogēna iedarbība tajos izmantoto smaržvielu dēļ.
Tiek uzskatīts, ka trešdaļa smaržvielu, ko izmanto veļas pulveros, veļas mīkstinātājos un sadzīves ķīmijā, ir toksiskas. Noskaidrot to sastāvu ir īpaši sarežģīti, jo šo smaržu ķīmiskās formulas tiek uzskatītas par komercnoslēpumiem, un ražotājam nav jānorāda visas sastāvdaļas uz etiķetes – pietiek uzrakstīt parasti redzamo "parfum". Vai esat kādreiz domājuši, ka pat izlasot etiķeti, jūs nevarat būt pārliecināts, ka jums ir 100% informācija par produktu?
Tāpēc ekoloģiskā mājas uzkopšana, pirmkārt, ir veids, kā aizsargāt savu un savas mājsaimniecības veselību.
Un, lai gan Lietuvā ir ierasts uzskatīt, ka ekoloģiskie tīrīšanas līdzekļi ir turīgu ģimeņu pirkumi, mēs iepazīstināsim arī ar informāciju, kas apgāž šo viedokli. Eko produkti patiešām kalpo ilgāk un atmaksājas, tāpēc, tos pērkot, mēs faktiski ietaupām naudu ilgtermiņā.
Minimālisma virtuvē koka birstes vienmēr izskatīsies gaumīgāk par lētu krāsainu plastmasas sūkli. Mājas komfortu rada mierīgas krāsas un dabiski materiāli, nevis daudzkrāsaini plastmasas rūpniecības izstrādājumi.
Tomēr tīrīšanas piederumi ir tikai viens no zaļās mājas tīrīšanas idejas elementiem. Tas ietver visa tīrīšanas procesa izvērtēšanu, lai izmantotu produktus, kas ne tikai nesatur bīstamas sastāvdaļas, bet arī tiek ražoti, izmantojot vismazākos resursus.
Lūk, trīs vienkārši soļi, kas palīdzēs uzkopt savu mājokli “zaļi” – lai mājoklis būtu tīrs, vienlaikus taupot resursus un visu iedzīvotāju labklājību.
Mājas uzkopšanas rezultāti parasti ir pacilājoši, taču pats process ne vienmēr ir veselībai un videi draudzīgs. Lai izvēlētos produktu ar iespējami mazāku negatīvo ietekmi, pievērsiet uzmanību ne tikai ekosertifikātiem, bet arī izvērtējiet tā dzīves ciklu (no kā tas izgatavots un vai to var pārstrādāt) un izturību.
Vēlams, lai pat tādas tīras preces kā mazgāšanas birste vai virtuves dvielis būtu izgatavoti videi draudzīgā veidā un viegli pārstrādājami, kad to kalpošanas laiks ir beidzies.
Produkti ekoloģiskai mājas uzkopšanai nereti ne tikai lieliski pilda savu funkciju, bet ir arī estētiski un izturīgi. Mūsu veikalā jūs atradīsiet koka trauku mazgāšanas birsti, kas kalpos ilgāk nekā daudzi sūkļi.
Labas kvalitātes trauku mazgāšanas sūklis maksā vidēji 50 centus. Pēc mūsu aprēķiniem, trīs gadu laikā vidēji ģimene izmanto 72 sūkļus un iztērē 36 eiro. Iegādājoties vienu koka trauku mazgāšanas birsti par 10 eiro, to varēsiet lietot veselu gadu, bet pēc tam vienkārši nomainīt birstes galvu par 5 eiro. Tātad trīs gadu laikā ietaupīsiet 20 eiro.
Izmantojot tīrīšanas līdzekļus, kas izgatavoti no dabīgiem materiāliem, samazināsiet arī atkritumu daudzumu. Piemēram, parastais trauku mazgāšanas sūklis ir izgatavots no poliuretāna, naftas produkta, ko nevar pārstrādāt. Tas sadalās simtiem gadu. Lai padarītu situāciju vēl ļaunāku, antibakteriālie trauku mazgāšanas sūkļi bieži tiek iemērkti triklozānā, kas izraisa aknu un vairogdziedzera slimības.
Izvairoties no šādas kaitīgās vielas mājā, mēs atbrīvojamies arī no to radītajiem bojājumiem.
Otrais solis ir dabiski ražoti līdzekļi ekoloģiskai mājas uzkopšanai
Ekoloģiskais trauku mazgāšanas līdzeklis, grīdas tīrītājs vai citi ekomarķēti produkti ir lielisks veids, kā ātri izvēlēties līdzekli, kas saudzē tuvinieku veselību un vidi. Ekostandarti nodrošina, ka arī šādu tīrīšanas līdzekļu sastāvdaļas tiek mainītas, lai izmantotu pēc iespējas vairāk dabiskas izcelsmes produktu.
Pērkot tīrīšanas līdzekļus, izvairieties no kaitīgām vielām, ko parasti pievieno tīrīšanas līdzekļiem: perhloretilēna, triklozāna, hlora, amonjaka. Tie kairina ādu un elpošanas ceļus un var reaģēt ar citām vielām jūsu vidē, izraisot kaitīgu ietekmi uz jūsu veselību.
Vēl viens vienkāršs veids, kā atpazīt kaitīgākos tīrīšanas līdzekļus, ir brīdinājuma zīmes uz to iepakojumiem. Apzīmējumiem "toksisks ūdens organismiem", "kaitīgs ieelpojot" vai "smagi apdedzina ādu un bojā acis" vajadzētu mudināt cilvēkus nepirkt šādu produktu.
Izmēģini alternatīvu – dabiskus produktus, no kuriem ērti vari pagatavot mājas uzkopšanas līdzekļus. Parasti lieto: etiķi, cepamo sodu un ēteriskās eļļas.
Etiķis likvidē sliktās smakas no dvieļiem un dažādām virsmām virtuvē un vannas istabā. Pietiks to atšķaidīt ar ūdeni proporcijā 1:4. Iemērciet dvieļus iegūtajā maisījumā 15 minūtes pirms mazgāšanas vai izsmidziniet tieši uz tīrāmās veļas. Šo maisījumu var izmantot arī tējkannu atkaļķošanai.
Cepamā soda lieliski noņem nepatīkamās smakas un dezinficē virsmas. Izšķīdiniet to ūdenī proporcijā 1:4 un iztīriet ledusskapi ar iegūto līdzekli, lai tam nebūtu nepatīkamas smakas. Turklāt šķipsniņa sodas palīdzēs viegli noņemt tējas un kafijas traipus no iecienītākajām krūzēm.
Ēteriskās eļļas nodrošina patīkamu aromātu, un dažām ir arī pretmikrobu īpašības. Citrusaugļu ēteriskās eļļas palīdzēs notīrīt tauku traipus, savukārt tējas koka ēteriskā eļļa dezinficēs virsmas un atbaidīs kukaiņus.
Mājas tīrīšanas līdzekļu galvenā priekšrocība ir tā, ka jūs vienmēr zināt, no kā tie ir izgatavoti. Izmēģiniet viegli pagatavojamu universālu tīrīšanas līdzekli, ko varat pagatavot tikai dažu minūšu laikā.
Vajadzēs: 2 glāzes ūdens, 0,5 glāzes etiķa, 2 ēdamkarotes cepamās sodas, 10 pilienus tējas koka ēteriskās eļļas, tīru, sausu trauku, tīru trauku ar smidzināšanas uzgali.
Ielejiet ūdeni un cepamo sodu lielā bļodā.
Pievieno etiķi.
Pievienojiet līdz 10 pilieniem ēteriskās eļļas.
Sajauc visas tīrīšanas līdzekļa sastāvdaļas.
Iegūto šķidrumu ielej traukā ar smidzināšanas uzgali.
Universālais tīrīšanas līdzeklis ir piemērots flīžu, grīdu un dažādu citu virsmu tīrīšanai mājā.
Ekoloģiskā mājas uzkopšana nav iespējama bez apzināta patēriņa. Jāizmanto ražotāja ieteiktais tīrīšanas līdzekļa daudzums, jo vairāk nenozīmē labāku rezultātu. Ieteicamie daudzumi tiek aprēķināti produkta testēšanas laikā, tāpēc optimālā efekta sasniegšanai pietiks ar uz iepakojuma norādīto daudzumu.
Bioloģiskie produkti ir vienkāršs veids, kā pārliecināties, ka izvēlaties patiesi videi un ģimenei draudzīgu produktu. Ekomarķējums apliecina, ka produkta sastāvdaļas un iedarbību ir novērtējuši neatkarīgi eksperti.
Produkti, kuriem ir mazāk negatīva ietekme uz vidi nekā citiem tāda paša veida produktiem, tiek marķēti ar ekomarķējumu. Mēs esam pieraduši tos redzēt uz pārtikas produktiem, bet ekomarķējumu var izmantot arī uz citiem produktiem: kosmētikai, mēbelēm vai tīrīšanas līdzekļiem.
Visizplatītākie ekomarķējumi ir ES "Ekomarķējums", "Ziemeļu gulbis" vai "Zilais eņģelis". Pēdējais apzīmē Vācijā ražotus produktus.
Latvijas sadzīves ķīmijas līnija ar ES "Ekomarķējuma" zīmi ir Spodrības ECO SEAL FOR NATURE produktu līnija.
Materiāli, kas veido ekoloģiskos tīrīšanas līdzekļus, viegli sadalās, to iepakojums ir pārstrādājams, un efekts ir optimāls, bez liekiem bojājumiem.
Aicinām apskatīt un mūsu veikalā iegādāties Redecker trauku mazgāšans birsti, kas kļūs par ilgmūžīgu, dabai draudzīgu tīrīšanas līdzekli Jūsu mājoklim.