spalis 15, 2020
Neseniai kalbinome „Dar kas nors“ iniciatorę Ievą Vilkę, kuri kompostavimu vieno kambario lofte užsiima jau metus laiko ir labai džiaugiasi šiuo sprendimu. Tai jau tapo įprasta jos šeimos kasdienybės dalis. Ieva pasidalino savo patirtimi, kuri gali būti įkvėpimas tiems, kurie kompostuoti bute vis dar nedrįsta, baiminasi dėl galimo nemalonaus kvapo ar maisto muselių. Viso to galima išvengti sukuriant tinkamą komposto klimatą.
Pirmiausiai pasiruošiame tai, kas reikalinga norint kompostuoti: kompostavimo maišas, žemės ir Kalifornijos sliekai. Galvojant kiek jų reikėtų įsigyti, įsivertiname savo namuose suvartojamo maisto ir galimų atliekų skaičių, kad sliekiukai nebadautų ar maisto atliekų jiems nebūtų per daug. Vienas Kalifornijos sliekas per dieną suvalgo pusę savo kūno svorio maisto atliekų, pagal tai galima įsivertinti kiek tokių sliekų tau prireiks. Pavyzdžiui, jei žinai, jog per parą susikaupia apie 500 g atliekų, reikėtų įsigyti 1 kg Kalifornijos sliekų. Pasiruošus visus kompostavimo komponentus, pasirenkame kompostavimo vietą. Geriausia būtų atvira, kvėpuojanti, neuždara erdvė, kur visgi nebūtų per daug šviesos ar tamsos. Patogiausia, jog ji būtų virtuvėje ar netoli jos.
Pastačius kompostavimo maišą, supylus žemes ir Kalifornijos sliekus, pradedame kompostuoti. Išmetamų maisto atliekų į maišą turėtų būti apie 20-30% viso maišo turinio , o likusi dalis turėtų būti žemės, šiek tiek popieriaus ar sausų augalų. Toks kiekių pasiskirstymas, pasak Ievos, jai pasiteisino geriausiai. Svarbu, jog komposto drėgnumas būtų nei per sausas nei per šlapias. Jaučiant, kad žemė labai sausa, kompostą galima tiesiog palaistyti kaip laistome gėles, na, o jei per drėgnas – įdėti daugiau sausos žemės ar popieriaus.
Jei vis gi nutiko taip, jog atsirado maisto musyčių, pirmiausiai reikėtų pertvarkas padaryti pačioje virtuvėje. Kurį laiką ant stalviršių nelaikyti daržovių ar vaisių, nepalikti neišplautų indų. Be to, kad muselės nesisuktų aplink kompostavimo maišą, pačias maisto atliekas geriausia būtų šiek tiek pakasti po žemėmis, apie 2 cm gylyje. Jei ir tai neatbaido muselių, kompostą galima padengti šiek tiek storesniu popieriaus atraižėlių sluoksniu.
Kompostavimui yra netinkamos tokios atliekos kaip mėsa ar žuvis. Taip pat patariama vengti česnako, svogūnų, citrusinių vaisių, nes jie gali pakenkti sliekų odelei. Šie produktai ir yra bene vienintelė priežastis dėl ko gali atsirasti nemalonus komposto kvapas.
Dėkojame Ievai už patarimus, o visą jos patirtį taip pat gali pasiklausyti vaizdo įraše čia.
Jei turėsi daugiau klausimų dėl kompostavimo, drąsiai rašyk mums arba Ievai į Instagram paskyrą @dar_kas_nors. Linkime sėkmės kompostuojant!
liepa 11, 2019
Parengė Laura Prievelytė-Juknė
Ar tau teko girdėti apie Plastic Free July? Tai pasaulinis judėjimas, kuris skatina liepos mėnesį atsisakyti ir sumažinti vienkartinių plastikinių produktų vartojimą.
Visas iki šiol pagamintas plastikas vis dar yra Žemėje nesuiręs ir neišnykęs. Pusę pasaulio plastiko yra panaudojama tik vieną kartą. Išmestas plastikas dažnai atsiduria būtent vandenynuose, kur skyla į mikroplastiką. Šiandien plastiko dalelių galime rasti visur: dirvožemyje, ore, gyvūnų ir net žmonių organizmuose.
Bet juk plastikas mus lydi kiekvieną dieną. Kaip be jo gyventi?
Šiame įraše mes, Laura ir Miglė, dalinamės paprastais ir mūsų išbandytais būdais kaip sumažinti plastiko vartojimą ne tik liepos mėnesį, bet ir kiekvieną dieną.
Daugkartinio naudojimo gertuvė tapo nuolatiniu palydovu.
Ji visada kartu: sportuojant, darbe, keliaujant.
Gera savijauta mums labai svarbi, todėl stengiamės per dieną išgerti bent 2 l vandens. Dažniausiai gertuvę papildome tris kartus per dieną: ryte prieš išeinant iš namus, per pietus ir po darbu paliekant Urban Earth Lovers studiją.
Jau kelis metus geriame vandenį tik iš čiaupo.
Ar žinojai, kad Lietuvoje galime džiaugtis puikia vandens kokybe? Mums geriamasis vanduo tiekiamas iš požeminių gręžinių. Toks vanduo yra apsaugotas nuo išorės cheminės ir mikrobiologinės taršos, prisotintas įvairių mūsų organizmui naudingų mineralinių medžiagų.
Atsibodo vanduo?
Metalinę gertuvę gali naudoti vietoje termoso kavai arba arbatai. Taip pat tinka naudoti šviežiai spaustoms sultims. Na, o bare ar lauko festivalyje, gertuvė padeda pakeisti vienkartines plastikines stiklines. Išbandėme. :)
Vasarą džiaugiamės daržovių ir vaisių gausa.
Besimėgaudamos šiomis gėrybėmis stengiamės tausoti gamtą, kuri mums jas padovanojo ir perkame savo daugkartiniuose maišeliuose.
Nesvarbu ar turguje ar prekybos centre savo maišelius naudojame bulvėms, svogūnams, obuoliams, agurkams, sezoninėms uogoms, riešutams ir džiovintiems vaisiams.
Kodėl verta į parduotuvę atsinešti savo maišelį?
Plastikinis maišelis dažniausiai naudojamas 20-30 minučių, kol grįžtame į namus iš parduotuvės, o tada išsiunčiame į šiukšliadėžę. Tik dalis suvartotų plastikinių maišelių atsiduria perdirbimo punktuose, kiti - nukeliauja į sąvartynus, miškus, ežerus, jūrą. O iš ten atgal ant mūsų stalo per maisto grandinę.
Medžiaginiai maišeliai iš medvilnės, lino ar tiesiog senų užuolaidų yra labai lengvi, todėl patogu nešiotis krepšyje šalia kompiuterio ir telefono. Kai norisi sveikesnio užkandžio - daugkartinis maišelis tinka sveriamoms vyšnioms, braškėms, šilauogėms ar riešutams.
Dažnai pietūs skubantiems pakuojami išsinešimui į neperdirbamo putplasčio maisto dėžutės. Dar pridėkite vienkartinius įrankius, šiaudelius ir maišelius…
Mes mėgstame pietus bei užkandžius ruošti namuose ir neštis savo maisto dėžutėje.
Tai nėra taip sudėtinga, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Dienos metu nereikia galvoti ką, kur ir kaip pavalgyti. Todėl turime daugiau laiko atsisėsti ir ramiai papietauti - nereikia rūpintis ėjimu, laukimu, ieškojimu ir skubėjimu atgal prie darbų.
Planuojant valgiaraštį nereikia kiekvieną dieną sau užduoti klausimo “ką valgysiu šiandien?” Užtenka į šį klausimą atsakyti tik vieną kartą per savaitę.
Maisto planavimas užtikrina sveiką, subalansuotą mitybą tinkamo dydžio porcijomis. Savaitės valgiaraštį suplanuojame per valandą, tačiau savaitės bėgyje tam sutaupama daug laiko, kurį mieliau skiriame skaitymui ar maloniam pasivaikščiojimui.
Mūsų mėgstamiausia vasaros frazė “ačiū, man gėrimą be šiaudelio”.
Plastikiniai gėrimų šiaudeliai biologiškai neskaidomi, jų negalima perdirbti. Panaudojus vos vieną kartą šiaudeliai, įrankiai, lėkštės, ausų krapštukai ir kitos smulkaus plastiko atliekos beveik niekada nesuyra ir teršia mūsų gamtą.
Kai karštą vasaros dieną norime atsigaivinti ir pasimėgauti šalta kava renkamės daugkartinio naudojimo šiaudelius. Tokie šiaudeliai patogiai išsivalo ir gali būti naudojami beveik visą gyvenimą.
Pradžioje buvo keista į kavines atsinešti savo šiaudelį, tačiau greitai supratome, kad šis mūsų įprotis nesukelia labai didelio dėmesio. O sulaukę klausimų skubame pasidalinti mintimis apie plastiko taršą ir alternatyvas vienkartiniams produktams.
Dažną palydovą virtuvėje - plastikinę maistinę plėvelę - iškeitėme į ilgaamžę bičių vaško alternatyvą.
Kodėl bičių vaško plėvelė?
Daugkartinė maistinė plėvelė pasižymi natūraliomis antibakterinėmis savybėmis. Todėl idealiai tinka užkandžių, vaisių, duonos, sumuštinių ar sūrio pakavimui.
Panaudojus galima plauti vėsiu vandeniu ir naudoti vėl ir vėl. Tinkamai prižiūrima bičių vaško plėvelė gali tarnauti metus!
Kelionių metu vengiame greito maisto restoranų. Bičių vaško plėvelė nepakeičiama kai norisi supakuoti namų gamybos sumuštinį ar lengvus pietus. Rankose vaškas sušyla ir sandariai užsilipdo. Todėl maistas išlieka šviežias ilgiau, o kelioninė kuprinė tvarkinga ir švari.
Mėgstame malonius, lėtus grožio ritualus.
Todėl nusprendus savo vonios kambarį paversti draugiškesniu aplinkai iš pradžių pasirodė sudėtinga.
Nuo ko pradėti?
Vienas iš mažiausiai pastangų pareikalavusių pasikeitimų buvo perėjimas prie kietojo šampūno. Tokį šampūną naudoti lengva, jis puoselėja plaukus ir labai skaniai kvepia.
Kietąjį šampūną galima įsigyti be pakuotės arba perdirbamo popieriaus dėžutėje. Taip išvengiama sveikatai kenksmingų BPA plastiko pakuočių.
Kasdienines kūno priežiūros ir kosmetikos priemonės net iki 80 proc. sudaro vanduo. Tačiau kietieji kosmetikos produktai, gaminami be vandens, tik iš koncentruotų aktyviųjų komponentų, padeda išsaugoti gamtos išteklius, mažina neigiamą poveikį aplinkai.
Vienkartinio naudojimo grožio ir higienos prekės dailiose plastikinės pakuotėse sukurtos užtikrinti trumpalaikį komfortą, kuriam pasibaigus jas perkame vėl ir vėl.
Labai apsidžiaugėme atradę aplinkai draugišką alternatyvą vienkartiniams plastikiniams skutimosi peiliukams.
Metalinis skustuvas atrodo stilingai bei užtikrina švarų ir saugų skutimąsį. Tinkamai prižiūrimas skustuvas tarnaus visą gyvenimą.
Daugkartinis metalinis skustuvas nėra diferencijuojamas lytims - jis tiesiog pritaikytas skustis kokybiškai, todėl jo kaina bus sąžiningesnė.
Įsigijus daugkartinį skustuvą tereikės keisti ašmenis - 100 vienetų keičiamų ašmenų dėžutė paprastai kainuoja apie 10 eurų. Pastarųjų turėtų užtekti bent ketveriems metams.
Turbūt mylimiausias mūsų tvarus produktas - menstruacinė taurelė.
Tai lengvai prižiūrimas, higieniškas, sveikas, ekonomiškas ir gamtai draugiškas pasirinkimas.
Menstruacinė taurelė gali tarnauti iki dešimties metų ir pakeisti 250-300 vienkartinių higienos priemonių kasmet. Vidutiniškai, per gyvenimą, moteris sunaudoja 10.000 vienkartinių tamponų ir įklotų, o tai yra nuo 120 iki 150 kilogramų atliekų. Šių produktų atliekos nėra perdirbamos todėl keliauja į sąvartynus arba kanalizaciją.
Laikas, per kurį tamponas ar įklotas bei jo plastikinė pakuotė suyra, yra ženkliai ilgesnis nei mūsų gyvenimo trukmė.
Susiformuoti naujiems įpročiams reikia laiko. Rekomenduojame leistis į pokyčus iš lėto, sąmoningai, leidžiant sau ekperimentuoti, klysti ir mokytis savo tempu. Daugiau idėjų ir patarimų tvariam gyvenimui be plastiko rasite mūsų el.parduotuvėje.
birželis 27, 2019
Parengė Dovilė Daukšaitė
Žmonės, kurie domisi minimalizmu, tvaria gyvensena, ar gamtos saugojimu, turi tam savų priežasčių, vieni tai pradeda daryti norėdami sumažinti chaoso kiekį savo gyvenime, kitiems suspaudžia širdį pamačius dėl maišelių mirštančius banginius, dar kiti išgirdo tai iš sekamų žmonių ir nusprendė, pabandyti. Kiek žmonių, tiek skirtingų istorijų, priežasčių ir motyvacijų.
Kiekvienas atranda savo įkvėpimą ir mums labai gera klausytis pas mus užsukančių klientų istorijų, kurios motyvuoja ir mus, tad nusprendėme pasidalinti keliomis priežastimis, kodėl žmonės pradėjo vis kalbėti apie “Zero waste”, kas skatina didžiausius apsipirkinėjimo fanatus imtis minimalizmo ar kitaip tariant, kodėl verta “Go Green”.
Mūsų poelgiai daro tiesioginę įtaką ne tik mums, bet ir aplinkai, kuri mus supa. Prince Ea savo video įraše sako “Tai (graži žemė) kaip santuoka, mes nesuprantame, ką turėjome, kol tai nedingsta” ir jis atsiprašo ateities kartų už tai, kad gražią žemę atėmė iš jų. Ir tai daugiau mažiau kelias, kuriuo pasaulis šią akimirką eina, būtent dėl to kuriasi organizacijos kaip Ocean CleanUp, 4Ocean, 350, RainforestTrust ir kitos, nes kol daugelis negalvoja apie ateitį, jie galvoja. Ir viena iš didžiausių Zero Waste, Minimalizmo ir Tvaraus gyvenimo bangų turbūt sukilo, po pasaulį apskriejusios Greta Thunberg Ted Talk kalbos. Juk kiekvienas iš mūsų galime pradėti nuo savęs, bent mažais žingsneliais, nes didelis kiekis žmonių darantis bent truputį, turi daug didesnę galią, nei valdžios institucijos ir organizacijos kartu sudėjus.
Kita priežastis jau tiesiogiai susijusi su žmogumi, kuris nusprendžia gyventi tvariai, nes taip gyventi yra labai patogu. Tvarus gyvenimas itin susijęs su minimalizmu, tad dažniausiai pradėję tvariai gyventi, žmonės supranta, kad viskas, ko jiems reikia, jie jau turi, o gal net turi per daug, tad supaprastina savo gyvenimą ir naudoja tik reikalingiausias priemones, Minimalizmas daugumai žmonių siejasi su chaoso sumažinimu, nes sumažėjus daiktų sumažėja ir galvos skausmo jais rūpintis, pirkti naujus, tuo pačiu, sumažėja ir suvartojimas. Tad ekologija = patogumas = ramesnis gyvenimas.
Pratęsiant ką tik užsimintą temą apie minimalizmą, tai ne tik sumažina produktų kiekį, bet ir nusprendus nusipirkti vieną produktą vietoje 5, mes esame linkę jam skirti daugiau pinigų, tad nusiperkame kokybiškesnę prekę ir ilgalaikėje perspektyvoje, mes net dar daugiau sutaupome. Ir tai net ne vienintelė priežastis taupanti pinigus. Pradėjus gyventi minimalistiškai, žmogus atsisako impulsyvių pirkimų, kurie vidutiniškai sudaro 20% mūsų išleidžiamų pinigų. Tad pirkti planuojant, mažais kiekiais bei kokybiškus daiktus, padeda ir mūsų piniginei.
Dar viena iš priežasčių, skatinanti pradėti tvarų gyvenimą - laimė. Skamba, keistai, bet paprastas psichologinis faktorius, kad rūpestis kitais verčia mus laimingais, itin intensyviai veikia šiuo atveju. Kiekvieną kartą, priimdamas sprendimą nepirkti produkto, kurio tau nereikia, atsisakydamas maišelio ar šiaudelio, žinai, kad prisidedi prie kai ko didesnio, kad saugai gamtą, ir tas pasitenkinimo jausmas viduje sukuria itin daug laimės, Būtent dėl to, atėjęs į Zero Waste susitikimą, matai didelį kiekį žmonių su plačiomis šypsenomis, nes daryti gerą yra gera.
Viena iš pagrindinių ir labiausiai džiuginančių priežasčių, tai turbūt yra sveikata. Tvarus gyvenimas paskatina atsisakyti pusfabrikačių, renkamės sveikesnį ir šviežią maistą. Dažniau namie paliekame automobilį ir renkamės pasivaikščioti, ar važiuoti dviračiu. Chemines medžiagas namų švarai iškeičiame į natūralias priemones ir lygiai tą patį padarome savo vonioje su visomis cheminių medžiagų turinčiomis kosmetikos priemonėmis. Visus šiuos ir dar daugiau faktorių sudėjus kartu, pradedame kur kas gražiau elgtis tiek su savo oda, tiek su tuo ką valgome, o tai pozityviai atsiliepia mūsų sveikatai.
Paskutinis, bet tikrai ne prasčiausias yra tai, kad ekologiškas gyvenimas yra itin estetiškas. Turint mažiau, bet kokybiškų ir širdžiai dailių daiktų, viskas tampa itin dailu. Puikus to pavyzdys yra tokios instagram personos kaip: @trashisfortossers, @simpleishliving, @simply.living.well, @taylor.pforwords ir kitos. Tad tai lyg papildomas bonus taškas kasdienai už tai, kad renkiesi saugoti gamtą.
Tai tik kelios priežastys, kodėl verta “Go green”, o jų yra šimtai ir tūkstančiai ir kiekvienam individualių ir svarbių, tad linkime ir Jums atrasti savąją priežastį ir būtinai užsukus į svečius, pasidalinti su mumis.
balandis 08, 2019
Parengė Ieva Vilkė tinklaraščio dar kas nors autorė
Kalbėdama apie ekologišką gyvenseną dažnai vartoju ne visiems žinomą “ekologinio pėdsako” terminą. Viena vertus, tai konkretus mokslinis terminas, matavimo vienetas. Vis dėlto ekologinio pėdsako savoka šnekamojoje kalboje dažnai vartojama kaip “poveikio gamtai” sinonimas.
Man tai pirmiausia graži, intuityviai suprantama metafora. Norime to ar ne, judėdami paliekame pėdsakus. Kartais jie būna laikini ir nereikšmingi – it trumpam, iki pirmosios bangos, įspausti drėgname pajūrio smėlyje. Kartais – dideli, ryškūs ir nepageidaujami, tarsi nuo purvinų batų ant išblizgintų grindų (šiaip jau mus auklėjo taip nedaryti).
Bet kokia žmogaus veikla vienaip ar kitaip veikia gamtą. Vienas būdas ją konkrečiai įvertinti ir palyginti skirtingų veiklų daromą poveikį gamtai yra ekologinis pėdsakas. Jis rodo, kiek tam reikia “gamtos” (žemės, vandens ir oro), jos kiekį išreiškiant produktyvios žemės plotu.
Galima įvardinti visos žmonijos, atskirų valstybių, pramonės šakų, veiklų ir net kiekvieno žmogaus ekologinį pėdsaką. Pavyzdžiui, visos žmonijos ekologinis pėdsakas šiuo metu prilygsta 1,7 Žemės planetų produktyvios žemės plotui (o planetą turime tik vieną).
Toks įvertis rodo, kiek žmonija pereikvoja turimus Žemės išteklius.
Savo asmeninį ekologinį pėdsaką galima pasitikrinti įvairiose internetinėse skaičiuoklėse. Viena jų pasiekiama www.footprintcalculator.org svetainėje. Atsakius į kelioliką klausimų gauname išraišką žemės plotu – kiek Žemės planetų reikėtų, jei visi gyventų taip, kaip Tu?
Rezultatus reikėtų vertinti kritiškai, kadangi klausimai apima tik nedidelę mūsų gyvensenos dalį. Vis dėlto pačią skaičiuoklę vertinu palankiai, nes ji rodo, kad mūsų ekologinis pėdsakas susideda iš daugelio dalykų – ne tik kuo važinėjame ir kiek energiškai efektyvus mūsų būstas, bet ir ką valgome ir kiek šiukšliname.
Žmonijos poveikį gamtai galima vertinti ir paliekamu CO2 pėdsaku. Čia poveikis gamtai vertinamas pagal susidarantį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį: ne tik anglies dvideginio (CO2), bet ir vandens garų (H2O), metano (CH4) bei kitų dujų.
Pavyzdžiui, jei ką nors darant išsiskiria metano dujų, jų poveikį galima prilyginti CO2 poveikiui (pagal sukeliamą šiltnamio efektą 1 kg metano dujų prilygsta 34 kg CO2). Savo CO2 pėdsaką irgi galima įsivertinti internetinėse skaičiuoklėse.
Ekologinis ir CO2 pėdsakai, kaip matavimo vienetai, yra tiesiogiai susiję.
Laikoma, kad apie 60% ekologinio pėdsako sudaro CO2 pėdsakas; likę 40% apima kitaip žmonijos gamtai daromą žalą, pavyzdžiui, cheminę taršą ar miškų kirtimą. Įsigilinusi į abi sąvokas, mieliau renkuosi ekologinį pėdsaką, nes jis apima visus aplinkosaugos aspektus ir skatina tausoti Žemės išteklius.
Man regis, asmeninio ekologinio pėdsako sąvoka paini todėl, kad realiai matome tik mažą jo dalį. Didžioji dalis lieka nematoma; dažnai ją vadinu “slaptu” kasdieniu kenkimu gamtai.
Pavyzdžiui, puikiai suprantame, kad mūsų vairuojamas automobilis išskiria CO2 dujas; o štai išmetę atliekas į bendrą konteinerį nesusimąstome, kad nukeliavusios į sąvartyną jos pus ir išskirs metano dujas. Išmetamų šiukšlių CO2 pėdsakas irgi įeina į mūsų ekologinio pėdsako “biudžetą”. Jei šis būtų ribotas (kaip finansinis), veikiausiai bandytume į jį tilpti rūšiuodami atliekas, o sutaupytą dalį skirtume kam nors kitam (pavyzdžiui, kelionei).
Berners-Lee knygoje “How bad are bananas?” daug dėmesio skiria maisto ekologiniam pėdsakui. Pasak jo, savo CO2 pėdsaką galime sumažinti ketvirtadaliu suvartodami visą įsigytą maistą, dar ketvirtadaliu – valgydami kuo mažiau mėsos ir pieno produktų, o dar 10% – valgydami vietinį sezoninį maistą.
Skaičiai gauti vertinant vidutinio amerikiečio gyvenimo būdą, tad mums tinka nevisai.
Vienaip ar kitaip įdomu tai, kad žymią mūsų ekologinio pėdsako “biudžeto” dalį veikiausiai sudaro dažnai išmetamas maistas, tai, kad valgome labai daug mėsos ar iš toli atvežto egzotinio maisto.
Verta prisiminti, kad ekologinį pėdsaką palieka visi vartojami daiktai.
Kas negirdėjo, kad didžiausią ekologinį pėdsaką palieka naftos ir mados industrijos; pagal kitus statistinius duomenis daugiausia šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskiria žemdirbystės ir elektros energijos gavybos sektoriai.
Kartais ekologinis pėdsakas skirstomas pagal valstybes, vis sukariant šunis ant Kinijos ir JAV.
Tuo tarpu Norvegijos mokslininkai nusprendė ištirti, kaip atrodytų, jei visų materialių daiktų gamybos, transportavimo, naudojimo ir utilizavimo ekologinį pėdsaką priskirtume jų vartotojams. Rezultatai atskleidė, kad vartotojai taptų atsakingi už 65% pasaulyje išskiriamų šiltnamio dujų ir už 80% išeikvoto vandens. Viena tyrėjų Diana Ivanova TEDx kalboje sako: “Savo gamtai daromą žalą sumažinsite ne trumpiau prausdamiesi po dušu, o atsakingiau vartodami”.
Jei žmonija nepereikvotų turimų Žemės išteklių, ekologinio pėdsako skaičiuoti nereikėtų. Gamtoje mūsų „pėdsakai“ liktų nepastebimi: atliekas ir perteklines šiltnamio dujas įsisavintų biosfera. Deja, kaip kojų, taip ir savo paliekamo ekologinio pėdsako dažniausiai nepastebime. Gyvename nesuprasdami, kaip kenkiame gamtai, ir dėl to nesukam sau galvos. Daugiau žinodami apie savo ekologinį pėdsaką, galime jo kasdien palikti mažiau.
Šaltiniai:
- Dažnai užduodami klausimai apie ekologinį pėdsaką – Global Footprint Network, FAQs
- Filmukas, aiškinantis ekologinio ir CO2 pėdsako sąvokas bei skirtumus tarp jų – Synergy Files, 2017 (Youtube)
- Straipsnis apie Berners-Lee knygoje „How bad are bananas?“ siūlomą asmeninio CO2 pėdsako skaičiavimo būdą – Lim, Our World, United Nations University, 2010
- Vaizdo įrašas apie vartojimo CO2 pėdsaką – Ivanova, TEDxTrondheim, 2016
rugsėjis 20, 2018
Valymo priemones ir įrankius naudojame kasdien - plaudami indus, valydami namus ar skalbdami. Tačiau ar visad domimės, kas yra jų sudėtyje? Ilgalaikis stiprių cheminių medžiagų naudojimas veikia mūsų sveikatą. Valymo priemonės gali prisidėti prie problemų su kvėpavimo takais, oda ar akimis. Ilgalaikis stiprių valiklių naudojimas gali turėti ir kancerogeninių efektų dėl juose naudojamų kvapiųjų medžiagų.
Manoma, kad trečdalis kvapiųjų medžiagų, naudojamų skalbimo milteliuose, audinių minkštikliuose ir buitinėje chemijoje, turi toksinį poveikį. Ypač sudėtinga išsiaiškinti jų sudėtį, mat šių kvepalų cheminės formulės laikomos komercinėmis paslaptimis, o ant etiketės gamintojui nereikia nurodyti visų sudedamųjų dalių - užtenka užrašyti įprastai matomą „parfum“. Ar kada nors susimąstėte, jog net skaitydami etiketę negalite būti tikri, kad turite 100% informacijos apie produktą?
Tad ekologiškas namų valymas - tai visų pirma būdas apsaugoti savo ir namiškių sveikatą.
Ir nors Lietuvoje įprasta manyti, jog ekologiškos valymo priemonės - pasiturinčių šeimų pirkiniai, pateiksime ir tokią nuomonę paneigiančios informacijos. Eko produktai iš tikro tarnauja ilgiau ir atsiperka, tad faktiškai, pirkdami juos sutaupome ilgalaikėje perspektyvoje.
Minimalistinėje virtuvėje medinis šepetys visada atrodys skoningiau, nei pigaus spalvoto plastiko kempinėlė. Namų jaukumą kuria ramios spalvos ir natūralios medžiagos, o ne įvairiaspalviai plastiko pramonės gaminiai.
Tačiau valymo įrankiai tėra vienas ekologiško namų valymo idėjos elementų. Ji apima viso valymo proceso įvertinimą, siekiant naudoti produktus, kurie ne tik neturi pavojingų sudedamųjų dalių, tačiau ir yra gaminami sunaudojant kuo mažiau resursų.
Štai trys paprasti žingsniai, padėsiantys valyti namus „žaliai“ - taip, kad namai būtų švarūs tausojant išteklius ir visų gyventojų gerbūvį.
Namų valymo rezultatai dažniausiai pakelia nuotaiką, tačiau pats procesas ne visada yra draugiškas sveikatai ir aplinkai. Norėdami pasirinkti kuo mažesnį neigiamą poveikį darančią prekę, atkreipkite dėmesį ne vien į eko sertifikatus, tačiau įvertinkite ir jos gyvavimo ciklą (iš ko ji pagaminta ir ar gali būti perdirbama) bei ilgaamžiškumą.
Pageidautina, kad net tokios švaros prekės kaip plovimo šepetys ar virtuvės šluostė būtų pagaminti tausojant aplinką, o jų tarnavimo laikui pasibaigus - lengvai perdirbami.
Ekologiškam namų valymui skirtos prekės dažnai ne vien puikiai atlieka savo funkciją, tačiau yra ir estetiškos bei ilgaamžės. Mūsų parduotuvėje rasite medinį indų plovimo šepetį, kuris tarnaus ilgiau už daugybę kempinių.
Viena geros kokybės indų plovimo kempinė vidutiniškai kainuoja 50 centų. Mūsų skaičiavimais, per trejus metus vidutinė šeima sunaudoja 72 kempines ir išleidžia 36 eurus. Nusipirkę vieną medinį indų plovimo šepetį už 10 eurų galėsite naudoti jį visus metus, o po to - paprasčiausiai pasikeisti šepečio galvutę už 3 eurus. Tad per trejus metus sutaupysite 20 eurų.
Naudodami valymo įrankius iš natūralių medžiagų sumažinsite ir atliekų kiekį. Pavyzdžiui, įprasta indų plovimo kempinė yra pagaminta iš poliuretano - naftos produkto, kurio neįmanoma perdirbti. Jis suyra per šimtus metų. Dar blogiau yra tai, jog antibakterinės indų plovimo kempinės dažnai mirkomos triklozane, kuris sukelia kepenų ir skydliaukės ligas.
Pašalindami tokias kenksmingas medžiagas iš namų atsikratome ir jų daromos žalos.
Ekologiškas indų ploviklis, grindų valiklis ar kiti eko ženklais pažymėti gaminiai - puikus būdas greitai išsirinkti artimųjų sveikatą ir aplinką tausojančią prekę. Eko standartai užtikrina, jog tokių valiklių sudedamosios dalys taip pat keičiamos taip, kad būtų naudojama kuo daugiau natūralios kilmės produktų.
Pirkdami švaros prekes venkite į valiklius paprastai dedamų kenksmingų medžiagų: perchloroetileno, triklozano, chloro, amoniako. Jos dirgina odą bei kvėpavimo takus ir gali reaguoti su kitomis jūsų aplinkoje esančiomis medžiagomis, keldamos sveikatai kenksmingą efektą.
Kitas lengvas būdas atpažinti labiausiai kenksmingus valiklius - įspėjamieji ženklai ant jų pakuočių. Užrašai „toksiškas vandens organizmams“, „kenksminga įkvėpus“ ar „smarkiai nudegina odą ir pažeidžia akis“ turėtų skatinti tokio produkto nepirkti.
Išbandykite alternatyvą - natūralius produktus, iš kurių lengvai pasigaminsite namų valymo priemonių. Dažniausiai naudojami: actas, valgomoji soda ir eteriniai aliejai.
Actas pašalina blogą kvapą iš rankšluosčių ir įvairių paviršių virtuvėje bei vonioje. Pakaks atskiesti jį su vandeniu santykiu 1:4. Gautame mišinyje 15 minučių pamirkykite rankšluosčius prieš juos skalbdami arba purkškite tiesiai ant valomų pavišių. Šį mišinį taip pat galite naudoti virduliams nukalkinti.
Maistinė soda puikiai pašalina nemalonius kvapus ir dezinfekuoja paviršius. Ištirpinkite ją vandenyje santykiu 1:4 ir gauta priemone valykite šaldytuvą, kad jame neliktų nemalonaus kvapo. Be to, žiupsnelis sodos padės lengvai pašalinti arbatos ir kavos dėmes iš mėgstamiausių puodelių.
Eteriniai aliejai suteikia malonaus kvapo, o kai kurie pasižymi ir antimikrobinėmis savybėmis. Citrusinių vaisių eteriniai aliejai padės išvalyti riebalų dėmes, o arbatmedžio eterinio aliejaus pagalba dezinfekuosite paviršius ir atbaidysite vabzdžius.
Pagrindinis namų gamybos valymo priemonių privalumas yra tas, jog visad žinote, iš ko jos pagamintos. Išbandykite lengvai pagaminamą universalų valiklį, kurį pasidarysite vos per kelias minutes.
Jums reikės: 2 stiklinių vandens, 0,5 stiklinės acto, 2 valgomųjų šaukštų maistinės sodos, 10 lašų arbatmedžio eterinio aliejaus, švaraus sauso indo, švaraus indo su purškimo antgaliu
Į didelį indą supilkite vandenį ir sodą.
Įpilkite acto.
Įlašinkite iki 10 lašų eterinio aliejaus.
Sumaišykite visus valiklio ingredientus.
Gautą skystį supilkite į indą su purškimo antgaliu.
Universalus valiklis tiks plytelėms, grindims ir įvairiems kitiems namų paviršiams valyti.
Ekologiškas namų valymas neįmanomas be sąmoningo vartojimo. Vertėtų naudoti tiek valymo priemonės, kiek rekomenduoja gamintojas, mat didesnis kiekis nereiškia geresnių rezultatų. Rekomenduojami naudoti kiekiai apskaičiuojami atliekant produkto bandymus, tad ant pakuotės nurodyto kiekio užteks norint pasiekti optimalų efektą.
Ekologiški produktai - lengva išeitis norint būti tikram, kad pasirenkamas išties aplinkai ir šeimai draugiškas gaminys. Eko ženklinimas liudija, kad prekės sudedamąsias dalis ir poveikį įvertino nepriklausomi ekspertai.
Eko ženklais ženklinami produktai, darantys mažesnį neigiamą poveikį aplinkai nei kiti tos pačios rūšies gaminiai. Juos jau įpratome matyti ant maisto prekių, tačiau eko ženklais gali būti žymima ir kitkas: kosmetika, baldai ar švaros prekės.
Dažniausiai sutinkami eko ženklai - ES „Ecolabel“, „Šiaurės gulbė“ ar „Mėlynasis angelas“. Pastaruoju ženklinami Vokietijoje pagaminti produktai.
ES „Ecolabel“ ženklą turi tik viena lietuviška buitinės chemijos linija - „Ringuvos“ gaminami „Balance“ produktai.
Ekologiškas valymo priemones sudarančios medžiagos lengvai suyra, jų pakuotės yra perdirbamos, o poveikis - optimalus, be nereikalingos žalos.
Kviečiame apžiūrėti ir įsigyti medinį Redecker indų plovimo šepetį iš mūsų parduotuvės, kuris taps ilgaamžiu, gamtai draugišku valymo įrankiu jūsų namuose.