Bandymai su gyvūnais

februāris 28, 2023

Procedūros atliekamos su gyvais gyvūnais, siekiant ištirti pagrindinę biologiją ir ligas, įvertinti naujų vaistų veiksmingumą ir išbandyti vartotojų bei pramonės gaminių, tokių kaip kosmetika, žmonių sveikatos ir (arba) aplinkos sauga, buitiniai valikliai, maisto priedai, vaistai ir pramoninės/agrocheminės medžiagos. Dar vadinama VIVISEKCIJA.

Visos procedūros, net ir tos, kurios klasifikuojamos kaip „lengvos“, gali sukelti gyvūnams fizinį ir psichologinį išgyvenimą bei kančias. Dauguma gyvūnų nužudomi eksperimento pabaigoje, tačiau kai kurie gali būti pakartotinai naudojami tolesniuose eksperimentuose. Procedūrų atliekamų su gyvūnais pavyzdžiai:

• Priverstinis cheminis poveikis atliekant toksiškumo bandymus.
• Narkotikų, cheminių medžiagų ar infekcinių ligų poveikis, kuris sukelia ligas, skausmą ir kančią arba mirtį.
• Ausų ir uodegos karpymas.
• Trumpi arba ilgi fizinio suvaržymo laikotarpiai stebėjimui ar apžiūrai.
• Maisto ir vandens apribojimas.
• Žaizdų, nudegimų ir kitų sužalojimų sukėlimas tiriant gijimą.
• Elgesio eksperimentai, skirti sukelti kančią, pvz., elektros šokas.
• Nužudymas uždusinant anglies dvideginiu, laužant kaklą, nukirtus galvą ar kitais būdais.

KOKIE GYVŪNAI NAUDOJAMI?

Priklausomai nuo valstybės ir rūšies, gyvūnai bandymams gaunami iš specialių veisyklų, gaudomi gamtoje arba perkami iš žmonių. Visame pasaulyje naudojama daug skirtingų rūšių, tačiau labiausiai paplitusios tyrimuose yra pelės, žuvys, žiurkės, triušiai, jūrų kiaulytės, žiurkėnai, ūkio gyvūnai, paukščiai, katės, šunys, mažosios kiaulės, beždžionės, šimpanzės. 

Kasmet laboratoriniams eksperimentams visame pasaulyje naudojama daugiau nei 115 milijonų gyvūnų. Tačiau kadangi tik nedidelė dalis šalių renka ir skelbia duomenis apie gyvūnų naudojimą bandymams ir tyrimams, tikslus skaičius nežinomas. Pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose iki 90 procentų laboratorijose naudojamų gyvūnų neįtraukiami į oficialią statistiką. 

TYRIMŲ VEIKSMINGUMAS

Beveik šimtmetį vaistų ir cheminės saugos vertinimai buvo pagrįsti laboratoriniais tyrimais, kuriuose dalyvavo graužikai, triušiai, šunys ir kiti gyvūnai. Be etinių problemų – sukeliančių tiek fizinį, tiek psichologinį skausmą – bandymai su gyvūnais reikalauja daug laiko ir išteklių, riboja medžiagų, kurias galima išbandyti, skaičių ir suteikia mažai supratimo apie tai, kaip cheminės medžiagos veikia organizme. 

Mokslininkai vis labiau abejoja tyrimų, kuriais siekiama „modeliuoti“ žmonių ligas laboratorijoje, dirbtinai sukuriant simptomus kitoms gyvūnų rūšims svarba. Labai dažnai kitų rūšių gyvūnų simptomai ir atsakas į galimą gydymą skiriasi nuo žmonių. Dėl to 9 iš 10 vaistų, kurie atrodo saugūs ir veiksmingi atliekant tyrimus su gyvūnais, nesuveikia, kai jie skiriami žmonėms. Tokių vaistų tyrimai, ne tik lėtina medicinos pažangą, bet ir eikvoja išteklius bei rizikuoja klinikinių tyrimų metu dirbančių savanorių sveikata ir sauga. 

Kai kuriose ligų tyrimų srityse per didelis pasitikėjimas gyvūnų modeliais galėjo sulėtinti medicinos pažangą, o ne pastūmėti į priekį. Pavyzdžiui šiuo metu astma serga apie 300 milijonų žmonių, tačiau per pastaruosius 50 metų atsirado tik dviejų rūšių gydymas. Su gyvūnais buvo išbandyta daugiau nei tūkstantis galimų vaistų nuo insulto, tačiau tik vienas iš jų buvo veiksmingas pacientams.

KOKIA ALTERNATYVA?

Šiandienos pasiekimų dėka tyrimus galima simuliuoti kompiuterių pagalba bei remtis gausybe jau atliktų. JAV Nacionalinė mokslinių tyrimų taryba išreiškė savo viziją apie ne tolimą ateitį, kurioje beveik visi įprasti toksiškumo tyrimai būtų atliekami žmogaus ląstelėse.

Šiuolaikinės negyvūninės technologijos jau mažina ir pakeičia eksperimentus su gyvūnais, o Europos Sąjungoje principas pakeisti, sumažinti ir tobulinti eksperimentus su gyvūnais yra teisinis reikalavimas. Daugumoje kitų pasaulio šalių šiuo metu tokio teisinio reikalavimo nėra, todėl mokslininkai gali laisvai naudoti gyvūnus net ten, kur yra prieinami ne gyvūniniai metodai.

BANDYMŲ DRAUDIMAI

ES taisyklės užtikrina, kad kosmetikos produktai, kurie liečiasi su mūsų kūnu, būtų saugūs, o taip pat, kad atitiktų gyvūnų gerovės standartus. Atlikti kosmetikos bandymus su gyvūnais Europos Sąjungoje draudžiama nuo 2004 m., o kosmetikos gaminių sudėtinių dalių – nuo 2009 m. Tuo tarpu visiškas draudimas prekiauti su gyvūnais išbandyta kosmetika įsigaliojo 2013 m. kovo mėn. 

Nors ES viduje bandymai su gyvūnais yra draudžiami, apie 80 proc. pasaulio šalių jie vis dar atliekami. Europos Parlamentas ragina uždrausti bandymus visame pasaulyje. Priimtoje rezoliucijoje raginama iki 2023 m. visame pasaulyje uždrausti kosmetikos bandymus su gyvūnais bei prekybą tokia kosmetika. 

EP rezoliucijoje pažymima, kad bandymų su gyvūnais draudimas nepakenkė kosmetikos pramonei, o mokslinių tyrimų ir inovacijų plėtra ieškant alternatyvių bandymų metodų pasitarnaus ir kitose srityse. Remiantis 2016 m. „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, 90 proc. ES piliečių mano, kad svarbu nustatyti aukštus visame pasaulyje pripažįstamus gyvūnų gerovės standartus. 89 proc. apklaustųjų teigė, kad ES turėtų dėti daugiau pastangų skatinat gyvūnų gerovę tarptautiniu mastu.

Atstājiet savu komentāru

Komentāri tiks pārskatīti pirms publikācijas.

Kā arī Stāsti