Aplinkosaugos gynėjai karo poveikį Ukrainos gamtai ir gyvūnams vadina „ekocidu“ ir bando iškelti Rusijai tarptautinius baudžiamuosius kaltinimus už jos kariuomenės jau dabar sukeltą aplinkos niokojimą.
„Aplinka yra tyli konfliktų auka“, – sakė organizacijos Konfliktų ir aplinkos observatorijos tyrimų ir politikos direktorius Dougas Weiras.
Klimato skyriaus vadovė Jevgenija Zasiadko pastebėjo, jog Rusija turi sumokėti ne tik už žuvusius ir sužalotus žmones, ne tik už infrastruktūrą ir miestus, bet ir už žalą aplinkai. „Labiausiai bijau, kad žala bus tokia didžiulė, kad negalėsime to atstatyti“.
Vasarį Rusijos pajėgoms įsiveržus į Ukrainą, pasaulio dėmesys buvo sutelktas į smarkiai apšaudytus šalies miestus. Tačiau Ukrainoje, kuri yra pereinamojoje ekologinėje zonoje, galima aptikti gyvybinių šlapių bei miškų, čia gausu žmogaus nepaliestų stepių. Pietų Ukrainos pakrantėje esantis Juodosios jūros biosferos rezervatas yra migruojančių paukščių prieglobstis, kuriame jų žiemoja daugiau nei 120 tūkst. Aplink esančiose pelkėse taip pat lizdus suka įvairiaspalvis spektras retų rūšių – baltauodegis erelis, raudonskruostis ir juodsparnis stulpas. Draustinyje gyvena juodosios jūros delfinai, moliuskai, žuvys, auga retos gėlės.
Priešų kariuomenė įžengė į daugiau kaip trečdalį saugomų šalies gamtos teritorijų. Karinė veikla sukėlė tokio masto gaisrus, kurie yra matomi iš kosmoso ir tai sukėlė susirūpinimą dėl kritinių paukščių veisimosi buveinių sunaikinimo. Naikintuvai, tankai, karo laivai palieka reikšmingą anglies pėdsaką orui ir vandeniui. Juos bomborduojant, į gamtą išsilieja kuras ir nafta, ant dirvožemio bei dirvos patenka kenksmingos cheminės medžiagos, yra ardomas derlingas dirvožemio sluoksnis, augmenija, bioįvairovė. Sprogus pastatams, į laukinę gamtą patenka betonas, kabeliai, vamzdžiai ir kiti likučiai.
Luhansko srityje okupantai kelis kartus pataikė į cisterną su azoto rūgštimi. Šis cheminis ginklas taip pat naudojamas sprogmenų gamybai. Į atmosferą išskiriamas azoto oksidas – šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurios ardo ozono sluoksnį ir yra 265 kartus kenksmingesnės klimatui nei anglies dioksidas. Tai daro žalą ne tik aplinkai, bet ir žmonėms bei gyvūnams. Azoto rūgštis pavojinga įkvėpus, nurijus, patekusi ant odos ir gleivinių. Rūgštiniai garai dirgina kvėpavimo takus.
Karo metu naudojami ginklai ir karinė įranga taip pat palieka aplinkai „palikimą“. Sausumos minos, kasetiniai šaudmenys ir kitos sprogstamosios karo liekanos gali apriboti dirvos panaudojimą žemės ūkiui, užteršiant dirvožemį bei vandens šaltinius metalais bei kenksmingomis energetinėmis medžiagomis.
Vienos bombos, nukritusios į lauką, poveikis aplinkai yra pražūtingas – žemėje atsiveria krateris, sunaikindamas laukinę gamtą, įvyksta sunkiųjų metalų ir nuodingų cheminių medžiagų išsiskyrimas.
Kai kurie miestai, pavyzdžiui, Mariupolis, buvo taip smarkiai bombarduojami, kad dabar yra netinkami gyventi tiek dėl infrastruktūros trūkumo, tiek dėl didelio toksiškumo aplinkoje.
Ukrainoje gausu chemijos gamyklų ir saugyklų, naftos saugyklų, anglies kasyklų ir kitų pramoninių objektų, kuriuos sugadinus gali išsiskirti didžiulis kiekis taršos. Kai kurie jų jau nukentėjo.
„Ecoaction“ pažymėjo, kad buvo įvykdyti mažiausiai 36 išpuoliai prieš iškastinio kuro infrastruktūrą, 29 atakos prieš elektros stotis, 7 atakos prieš vandens tiekimą ir 6 atakos prieš branduolinius objektus.
Po atakos prieš Sumykhimprom chemijos gamyklą Šiaurės Ukrainoje pradėjo tekėti amoniakas, pasklisdamas 2,5 km spinduliu po teritoriją, užteršiant požeminio vandens atsargas, dirvožemį ir laukinę gamtą.
Nuo karo pradžios taip pat buvo smarkiai apšaudyti naftos ir dujų įrenginiai Charkove, į atmosferą išmetant didžiulį šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir kitų teršalų kiekį.
Ukraina su aplinkosaugos problemomis kovojo dar prieš karą. Šalis rėmėsi iškastiniu kuru, pasenusia infrastruktūra, joje buvo didžiulė chemijos pramonė, nuolat susiduriama su atliekų tvarkymo problemomis.
Donbaso regionas ilgą laiką buvo pramoninės veiklos centras, kuriame išmetama beveik pusė Ukrainos šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Daugelį metų Donbasas buvo Rusijos vadovaujamo ginkluoto konflikto vieta, sukeliant didžiulę taršą. Paveikta, pažeista arba sunaikinta daugiau nei 530 000 hektarų saugomos žemės“, – teigia Jungtinės Tautos.
Visus šiuos iššūkius gerokai apsunkino karas. Prireiks daug metų, kol bus pašalinta tarša ir toksiškos medžiagos, o ekosistemoms atkurti prireiks dar daugiau laiko. Net ir pasibaigus karui, žalos aplinkai poveikis gali trukti dešimtmečius.
Prieš publikavimą, komentarai bus peržiūrėti.
